„Neteisingas požiūris – jeigu jau atėjau į prabangų saloną, ir kainos didelės turi būti“, – 15min sakė J.Mačiulienė. Pasak jos, kainos retai kada Lietuvoje apibūdina paslaugos kokybę, nes kiekvienas kainą nustato tokią, kokią tik nori. Prabangūs grožio salonai, pasak jos, kartais daugiau pinigų išleidžia interjerui, ir tai tikrai neužtikrina, kad žmogus bus geriau aptarnautas.
„Kartais paprastume būna esmė, ir kas ten dirba, o ne koks salonas yra. Sako – o, aš tiek investavau, tai kaip aš atsiimsiu“, – atviravo asociacijos vadovė.
Apskritai chaoso grožio pramonėje, pasak jos, esame iš ties daug – kai kurie kirpėjai dirba nelegaliai, kai kurie renkasi verslo liudijimus ir taip praranda teisę į motinystės išmokas.
Turi mažai socialinių garantijų
Ar girdėjot kirpėją, kuri dirba su verslo liudijimu, pagimdytų vaiką ir gautų normalias išmokas? – klausė J.Mačiulienė
Kirpyklų ir grožio salonų savarankiška veikla užsiimantys asmenys yra bene didžiausios rizikos grupėje. „Sodros“ duomenimis, pernai siunčiant vyšninius vokus savarankiškai dirbantiems gyventojams, kurių metinės draudžiamosios pajamos nesiekė 12 minimalių mėnesio algų ir dėl to jie nesukaupė pilnų metų stažo, tai ši ekonominės veiklos rūšis buvo viena rizikingiausių.
Šia savarankiška veikla užsiimančių gyventojų, kurių draudžiamosios pajamos nesiekia MMA, skaičius – buvo vienas didžiausių – per 3000, o vidutinės jų draudžiamosios pajamos per metus nesiekė 1200 eurų. O tai reiškia, jog sukaupti vienų metų stažą jiems prireiktų 4 metų. Stažas turi didžiausią įtaką pensijos dydžiui. Iš jų kas penktas dirbo su verslo liudijimu.
„Ar girdėjot kirpėją, kuri dirba su verslo liudijimu, pagimdytų vaiką ir gautų normalias išmokas?“ – klausė J.Mačiulienė, priminusi, kad pagal verslo liudijimą dirbančios moterys neturi teisės nei į motinystės, nei į vaiko priežiūros atostogų išmokas.
Verslo liudijimo turėtojai moka tik pensijų socialinio draudimo įmokas pagal verslo liudijimo galiojimo dienų skaičių. Tai reiškia, kad tokiu atveju žmogus nemoka įmokų ir nėra draudžiamas ligos ir motinystės socialiniu draudimu – atitinkamai susirgęs negautų ligos išmokos, o susilaukus vaikelio jam nebūtų skirta motinystės išmoka. Maža to, pilnas mėnesio stažas sukaupiamas tik jeigu verslo liudijimas galioja visas mėnesio dienas. Pavyzdžiui, jeigu verslo liudijimas imamas tik savaitgaliams, tai gyventojas sukauptų tik apie ketvirtadalį stažo, paaiškino „Sodroje“.
„Kitomis savarankiškos veiklos rūšimis užsiimantys gyventojai yra draudžiami ne tik pensijų, bet ir ligos, ir motinystės socialiniu draudimu. Tad jie moka didesnes įmokas, bet, susirgus ar susilaukus vaikelio, gali gauti ligos, motinystės, vaiko priežiūros išmokas“, – paaiškino „Sodros“ specialistai.
Pernai „vyšninius“ vokus gavę kirpėjai ir kiti grožio pramonės specialistai deklaravo gavę apie 300 eurų per mėnesį. Tam, kad jis sukauptų pilnų metų stažą, jo pajamos turėtų būti keturis kartus didesnės.
J.Mačiulienės vertinimu, tik apie 10 proc. kirpėjų Lietuvoje dirba bendrovėse, taigi darbdavys už juos moka mokesčius ir jie turi visas įprastas socialines garantijas. Likusieji yra pasirinkę tam tikrą savarankišką veiklos formą arba apskritai dirba nelegaliai.
„Per Lietuvą UAB'ų yra duok Dieve 10 proc. Šita veikla nėra blogai – žmonės turi dirbt, užsidirbti, išlaikyti šeimas. Bet yra nemažai nelegaliai dirbančių. Tie, kurie moka mokesčius, tai ant jų sukraunama viskas“, – kalbėjo J.Mačiulienė.
Kaina nebūtinai atspindi paslaugų kokybę
Savarankiškai dirbantys kirpėjai dažnai negali užtikrinti savo vartojamų produktų ir paslaugų kokybės – pavyzdžiui, vienoje vietoje dirba trys kirpėjos su verslo liudijimas. Kiekviena jų turi savo žirkles, skirtingas kosmetikos priemones.
Todėl, J.Mačiulienės teigimu, niekas pernelyg nesirūpina nuomojamų patalpų kokybe. Taip pat klientas negali būti tikras, kad gaus kokybišką paslaugą. Net ir tuo atveju, jeigu salonas labai prabangus, tai nereiškia, kad jame dirba geri specialistai. Tikėtina, kad savininkas daug investavo į interjerą. „Pas mus salonai yra tikrai labai gražūs“, – kalbėjo J.Mačiulienė.
Todėl ji norėtų, kad Lietuvoje būtų įvesta žirklučių sistema – geriausias ir prabangiausias salonas gautų 5 žirklutes, o prastas būtų įvertintas 1 žirklutėmis.
„Atėjome į ekonominę kirpyklą, matome, kad yra dvi žirklutės, ir žinome, kad kaina yra tam tikruose rėžiuose. Atėjome į centrą, kur įvairios aparatūros meistrai su aukšta kategorija ir duodame 3-4 žirklutes. VIP kirpykloms duodame 5 žirklutes – žinome, kokia ten kaina būtų. Jeigu ta sistema veiktų, būtų labai aišku“, -kalbėjo asociacijos vadovė.
Be to, ji norėtų, kad ir kirpėjams būtų nustatytos kategorijos, tarkime, A, B ir C.
„Kažkas yra paprastas meistras kirpėjas. Vadinasi, gauna C sertifikatą. Kažkas yra baigęs du aukštuosius, koleginius mokslus, turi profesinius įgūdžius, dalyvauja čempionatuose, yra žinomas, gauna B kategoriją. Moteris, kuri atvažiavo iš Milano akademijos, gavo pasaulio apdovanojimą už geriausiai sukurtą kolekciją – diplomas C. Būtų smagu, kad žmonės savanoriškai, geranoriškai tą darytų, kad įvertintų save“, – kalbėjo J.Mačiulienė.
Sertifikuos kirpėjus visoje Europoje
Per artimiausius dvejus metus ketinama paruošti ir patvirtinti Europos kirpėjo sertifikato projektą, suteiksiantį galimybę šios srities meistrams ne tik dirbti bet kurioje žemyno valstybėje, bet ir aiškiai nurodysiantį specialisto meistriškumą bei veiklos vykdymo legalumą.
Planuojama, kad Europos kirpėjų sertifikatas bus trijų lygių. Jį išduodant bus atsižvelgiama ir į tai, kokiose mokymo įstaigose – profesinėse, kolegijose ar aukštosiose mokyklose, išsilavinimą dažniausiai įgyja kirpėjai. Taip pat tikimasi numatyti, kiek per metus valandų tobulinimuisi turėtų skirti meistras ir tik išpildžiusiajam reikalavimus būtų pratęsiamas sertifikato galiojimas.
Kai kuriose Europos valstybėse galioja ir praktika, įsipareigojanti kosmetikos priemonių kompanijas prekes tiekti tik legaliai veiklą vykdantiems bei kompetencijos turintiems specialistams.
„Nuo valstybės savo darbą slepiantieji įprastai plaukų dažus, lakus, šampūnus ir kitus darbui būtinus komponentus įsigyja internetu. Dabar intensyviai svarstoma, kap pakeisti šią situaciją“, – yra sakęs „Coiffure EU“ asociacijos prezidentas Jefas Vermeulenas.
