Premjeras Saulius Skvernelis pažadėjo kreiptis į Lietuvos banką dėl paaiškinimų, taip pat ir į Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų, ar nėra pagrindo ginti viešąjį interesą.
Opozicijos atstovai tokias Vyriausybės vadovo kalbas vadina bandymu kištis į Lietuvos banko nepriklausomumą.
„Dėkingas esu komiteto pirmininkui, kuris po spaudos konferencijos Seime atėjo ir pristatė savo nuogąstavimus ir įžvalgas dėl parlamente atliekamo tyrimo, kalbant apie ekonominės krizės per dešimtmetį sukeltas ir priežastis, ir pasekmes. Tikrai kelia nerimą mūsų valstybės institucijų, kurios pirmiausia turi atstovauti vartotojui, žmogui ir valstybei, požiūris į parlamentinės kontrolės procesus, nebendradarbiavimas, švelniai tariant, ar galimas labai svarbios informacijos nepateikimas ar nuslėpimas, kurios pagrindu mūsų šalies gyventojai, turėję paskolas litais komerciniuose bankuose, galėjo patirti didžiulius nuostolius“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Beje, pirmadienį S.Skvernelis buvo paskelbęs, kad šiandien nedirbs, nes pasiėmė papildomą atostogų dieną. Antradienį į prezidentus kandidatuojantis S.Skvernelis dalyvaus debatuose.
S.Skvernelis taip pat pakartojo, kad dėl palūkanų gyventojai krizės metu galėjo patirti didelius nuostolius. Antradienį S.Jakeliūnas iškėlė abejonę, kad Lietuvos bankas neteikia visos informacijos dėl tarpbankinių palūkanų normų VILIBOR nustatymo skaidrumo.
„Gaila, kad institucijos, kurios turi ginti ir saugoti mūsų žmones, taip elgiasi. Bent jau kol kas motyvo nežinau, dėl to paprašiau komiteto pirmininko, kad šis klausimas būtų pristatytas ministrų kabinetui, ir kabinetas nuspręs, kokių teisinių priemonių imtis“, – sakė S.Skvernelis.
Jis patikino, kad suprantama, jog Lietuvos bankas yra nepriklausoma institucija, todėl į ją bus kreipiamasi, kad būtų gauta nuomonė ir atsakymai.
„Ir galbūt į Generalinę prokuratūrą – įvertinti, ar tinkamai atstovaujamas viešasis interesas, ar nėra pagrindo prokuratūrai įsijungti į viešo intereso gynimą“, – sakė S.Skvernelis.
Anot jo, tai pirmas žingsnis ir oficialus pristatymas visuomenei, taip pat laukiama tyrimo dėl krizės išvadų, mat tokį tyrimą atliko jau daugiau nei 10 valstybių. S.Skvernelis paminėjo, kad lauks atliekamo krizės priežasčių tyrimo išvadų, pagal kurias esą būtų priimti sprendimai, kad krizė nebepasikartotų.
„Jei pasitvirtintų, kad institucijos ar atskiri pareigūnai, kurie privalo atstovauti valstybei, dirba ne valstybės labui, ir kodėl tai daro – atsakymas reikalingas. Taip pat ir žmonėms, kurie galimai patyrė didžiulius nuostolius, kas susiję su VILIBOR pakėlimu, po to su valiutos pakeitimu iš lito į eurą, su sutarčių pakeitimu, po to ir pelno maržos keitimu – yra ne viena dešimtis milijonų eurų ir labai svarbu žmonėms tuos atsakymus gauti, galiausiai kalbame ir apie ateitį“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Jei bus nustatyta, kad patirta žala, „yra kiti mechanizmai, kaip tą žalą kompensuoti“, teigė premjeras.
V.Vasiliauskas antrai penkerių metų kadencijai LB valdybos pirmininku paskirtas 2016 m. balandį, o LB vadovauja nuo 2011 m.
S.Skvernelis, paklaustas, ar V.Vasiliauskas gali toliau eiti pareigas, patikino, kad pirmiausia reikia sulaukti atsakymų.
„Aš tikrai norėčiau išgirsti atsakymus į tuos klausimus, kurie užduoti, ir komiteto, ir mano pateikti, ir tada galėtume vertinti“, – sakė S.Skvernelis.
Pagal Lietuvos banko įstatymą, Lietuvos banko steigėjas yra Seimas. Įstatyme įtvirtintas Lietuvos banko nepriklausomumas.
Tiek LB, tiek jo vadovai ir tarnautojai turi nepriimti nurodymų iš kitų institucijų, o Vyriausybė ir institucijos „privalo gerbti Lietuvos banko nepriklausomumą ir nesiekti daryti įtaką Lietuvos bankui ir Lietuvos banko tarnautojams, kai jie vykdo savo pareigas“.
Lietuvos bankas nedelsiant po to internetinėje svetainėje paviešino visą BFK teiktą informaciją, atsakymus, susirašinėjimą.
M.Majauskas: žengia Rolando Pakso keliu
Po premjero spaudos konferencijos parlamentaras, konservatorius Mykolas Majauskas atsiuntė komentarą:
„Saulius Skvernelis ir Stasys Jakeliūnas sėkmingai žengia Rolando Pakso keliu. Prisiminkime 2003 metų Lietuvos Prezidento rinkimus, kai vienu metu buvo sąmoningai keliama panika bankų sektoriuje ir tuo pačiu metu žadama viską griežtu būdu sutvarkyti. Dabar imamasi tokių pačių veiksmų pažeidžiant Lietuvos banko nepriklausomumą ir destabilizuojant finansų sektorių.
Tai yra desperatiški Sauliaus Skvernelio veiksmai bandant patekti į antrąjį LR Prezidento rinkimų turą. Deja, už tokius savanaudiškus rinkimų kampanijos veiksmus gali tekti susimokėti visiems Lietuvos gyventojams krentančiu Lietuvos patikimumu ir brangstančiomis palūkanomis“.
Konferencijoje – aibė priekaištų
Krizės priežasčių tyrimą atliekančios komisijos pirmininkas S.Jakeliūnas surengė spaudos konferenciją, kuri visa buvo skirta priekaištams Lietuvos bankui.
„Pateiksiu kelis epizodus dėl bendravimo, bendradarbiavimo su Lietuvos banku“, – tikino S.Jakeliūnas.
Anot jo, pirmasis epizodas – kai 2018 m. kovo 29 dieną komisija kreipėsi į LB, kad būtų pateikti preliminarūs atsakymai atliekamam krizės tyrimui.
„Iš LB atėjo raštas, kuriame buvo išdėstyti tokie teiginiai, kad LB siūlo BFK inicijuoti diskusiją su LB, kurioje būtų išsiaiškinta, ko siekiama šiuo tyrimu, ir nukreipta į 2010 m. pateiktą atsakymą BFK, kuriuo buvo atsakyta į 2010 m. pradėto tyrimo klausimus. Mes BFK, kaip komisijos darbą atliekanti grupė, įvertinome, kad toks atsakymas rodo vengimą bendradarbiauti“, – sako S.Jakeliūnas.
Anot jo, užfiksavus protokole, kad LB atsisako bendradarbiauti, LB pakeitė poziciją ir pateikė „tinkamesnius atsakymus“.
Citavo V.Vasiliausko laišką vadovams
Savo argumentams pagrįsti S.Jakeliūnas perskaitė V.Vasiliausko elektroninį laišką, kurio data 2018 m. balandžio 5 d. S.Jakeliūnas tikino, kad laišką gavo iš vieno žmogaus, kuris paprašytas pateikė informaciją.
„Perskaitysiu e.laišką kuri LB pirmininkas 2018 m. balandžio 5 d. nusiuntė kitiems valdybos nariams ir kitų padalinių vadovams: Na štai ir sulaukėme, tai dabar mesime visus darbus velniop ir tuščiomis apsukomis gaminsime atsakymus. Na aš jau visiškai nieko nesuprantu, beprasmiškesnio darbo nesu matęs. Nežinau, pasitarkime. Bet tuos klausimus, kurie liečia viešuosius finansus, tegul ir atsakinėja už juos atsakingi. Aš skaičiuoju iki dešimt, atsigeriu vandens, nes priešingu atveju tuoj prabilsiu netautiniu folkloru, galėjo dar paklausti, kas nužudė JFK, matyt, turėdamas omenyje Johną F.Kennedy, ir kur paslėpta Vytauto Didžiojo karūna“, – skaitė S.Jakeliūnas.
Anot jo, taip buvo kuriamos nuostatos ir Lietuvos banko kolektyvas nuteiktas prieš parlamentą ir jame atliekamą tyrimą.
Abejojo VILIBOR teisingumu
Antras epizodas, anot S.Jakeliūno, susijęs su sunkiai paaiškinamu tarpbankinių palūkanų normos VILIBOR šuoliu per krizę. S.Jakeliūnas patikino, kad kreipėsi dėl paaiškinimų, kokiu pagrindu pašoko šis rodiklis ir lėmė didelius nuostolius paskolas paėmusiems gyventojams, tačiau tokio tyrimo rezultatų nebuvo gauta.
„Tas šuolis sukėlė didžiulius kaštus tiems žmonėms, kurie elgėsi atsakingai, skolinosi litais – ta valiuta, kuria gavo pajamas. Jų paskolos aptarnavimo išlaidos nuo kelių šimtų litų pašoko ir viršijo 1000 litų per mėnesį“, – įtarimais dalijosi S.Jakeliūnas.
Anot jo, pakėlus VILIBOR gyventojai kreipėsi į bankus, kad keistų paskolos valiutą į eurus, ir tuo pagrindu jiems palūkanų normų maržos buvo padidintos trigubai, nuo 1 procentinio punkto iki 3.
S.Jakeliūnas šią situaciją lygino su tarptautiniu LIBOR skandalu, kurio metu stambūs bankai buvo pripažinti manipuliavę ir nubausti didelėmis baudomis. Jis lygino, kad LIBOR skandale manipuliavimo mastai siekė dešimtosiomis procento dalimis, o VILIBOR šuoliai sudarė procentinius punktus.
„Kilo abejonių, ar bankai nemanipuliavo informacija, siekdami sau naudos“, – sakė S.Jakeliūnas ir kaltino, kad Lietuvos banko vadovybė galėjo sąmoningai nuslėpti informaciją, kuri galėjo būti itin reikšminga.
S.Jakeliūnas teigė gavęs vidinę ataskaitą vidinio LB tyrimo, kuris atliktas 2012 m. spalį, o joje apskaičiuota, kad dėl VILIBOR šuolio skolininkai galėjo sumokėti 700 mln. litų papildomų palūkanų 2009–2010 m. pradžios laikotarpiu, o per 10-metį, anot S.Jakeliūno, gyventojai galėjo permokėti ir 500 mln. eurų.
S.Jakeliūnas užsiminė, kad jei nebus pateiktas tyrimas, gali tekti kreiptis dėl specialaus audito Lietuvos banke.
„Dėl „Viliboro“ reikalų vykstu dabar pas premjerą ir mes diskutuosime apie galimybę kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo“, – S.Jakeliūną cituoja BNS.
Jis akcentavo, kad Švedijos valstybės audito ataskaitoje Švedijos Vyriausybė prisiėmė netiesioginę atsakomybę už finansinį ir ekonominį stabilumą Baltijos valstybėse.
S.Jakeliūnas paklaustas pats pripažino, kad LB neprašė pateikti informacijos apie VILIBOR, tačiau S.Jakeliūnas tikino, kad LB pats nepateikė esminės informacijos.
Paviešino vidinius susirinkimų įrašus
Trečias epizodas, anot S.Jakeliūno, yra tai, kad Lietuvos banko susirinkimų su darbuotojais metu apie krizės priežasčių tyrimą buvo teikiami įvairūs vertinimai.
S.Jakeliūnas paleido vaizdo įrašą, kuriame LB valdybos narys Marius Jurgilas teigia: „Politinis tas sezonas vėlgi, pridės to svorio ir apie mus daug kalbės, bet čia svarbu mums visiems kaip geriems šeimos nariams susitelkti, ir kartais asmeninę nuomonę pasilaikyti sau, nors labai norisi pasakyti. Aš turiu omenyje į išorę, ypač kalbant į kamerą. Kodėl? Nes mus ištampys po vieną. Yra normalu institucijose turėti skirtingus požiūrius. Patikėkit. Tarp mūsų nėra jokio draugiškumo. Bet mes dirbam kartu, yra normalu turėti skirtingą požiūrį, ideologinį, operacinį nesvarbu, bet tai, ką mes sutarėme, tai viskas, mes neiname ir nesiskundžiame po to. Tai galioja visam bankui. Jeigu yra procesai, kaip tą nuomonę išreikšti, tai mes ją taip turėtume reikšti.“
Kitame vaizdo įraše V.Vasiliauskas teigė: „Be abejonės, gausime per kupras, bet aš noriu pasakyti, kaip aš įsivaizduoju LB – mes esame į priekį žiūrinti institucija, mūsų nedomina marodieriavimas, mūsų nedomina santykiai su lavonais, mes žiūrime į priekį. Na, bet yra visuomenės dalis, atskiri atstovai, kurie, jeigu nemoka kurti, tada jie geriau kapstosi po praeitį, tai čia ne mūsų kelias“.
S.Jakeliūnas tokius teiginius interpretavo, esą „visas parlamentas čia užsiima marodieriavimu ir santykiavimu su lavonais“.
BFK pirmininkas pažymėjo, kad krizės tyrimai atlikti daugelyje valstybių, o Lietuvoje iki šiol jis dar nebuvo atliktas.
Jis patikino, kad šią informaciją pateiks ir premjerui Sauliui Skverneliui, o vėliau išvertus ir Europos centriniam bankui (ECB).
„Mes šią informaciją išvertus pateiksime ir ECB, ir ten jų etikos ar kitos tarnybos galės padiskutuoti, kaip vertinti V.Vasiliausko vaidmenį krizės tyrimo metu“, – teigė S.Jakeliūnas.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis spaudos konferencijos pradžioje akcentavo, kad Seimas BFK tyrimą pavedė atlikti pritariant 82 balsams.
Lietuvos bankas žada pateikti savo komentarą 12 valandą.
M.Zalatorius: kaltinimus turėtų pagrįsti įrodymais
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius BNS antradienį sakė, kad tokius kaltinimus S.Jakeliūnas turėtų pagrįsti įrodymais ir kreiptis į teisėsaugą.
„Norime atkreipti dėmesį, kad S.Jakeliūno minimas galimas manipuliavimas finansine informacija yra baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl S.Jakeliūnui viešai išsakius šiuos pareiškimus ir turint įrodymų, reikėtų kreiptis su jais į teisėsaugą“, – komentare BNS sakė Mantas Zalatorius.
Pasak jo, S.Jakeliūnas, kalbėdamas apie „Vilibor“ rodiklio šuolį 2009–2010 metais, visiškai pamiršo tuometinį kontekstą.
„Pasaulyje tuo metu nelikvidžiais tapo keli didžiuliai bankai. Finansų rinka buvo paralyžiuota ne tik likvidumo, bet ir pasitikėjimo krizės. Be to, ore kybojo Lietuvos lito devalvavimo rizika. Kaimyninės Lenkijos valiuta zlotas buvo devalvuotas. Natūralu, kad toje aplinkoje tarpbankinė palūkanų norma galėjo radikaliai keistis“, – aiškino M.Zalatorius.
Jis taip pat kritikavo S.Jakeliūno antradienį išsakytą mintį, kad už visą padidėjusią riziką Baltijos šalyse ekonominės krizės metu iš esmės buvo atsakingi čia veikiantys bankai ir jų priežiūros institucijos.
„Vadovaujantis šia logika, nei banko „Lehman Brothers“ žlugimas, nei mažėjanti eksporto rinkų paklausa, nei kiti globalūs veiksniai neturėjo įtakos Baltijos šalių ekonomikos susitraukimui. Tarptautinio konteksto ignoravimas, kalbant apie ekonomikos krizės priežastis, nepadės išmokti praėjusios krizės pamokų“, – pabrėžė M.Zalatorius.
