Teisingumo viceministras Paulius Griciūnas antradienį teigė, kad ministerija dėl atstovavimo tarsis su Vyriausybe.
„Atsižvelgdami į gautą procesinį dokumentą, šiandien kreipėmės į Vyriausybės kanceliariją. Pagal atstovavimo valstybei teismuose taisykles, kai ieškinio suma viršija 300 tūkst. eurų ir nenorėdami sukelti neigiamų lygiagrečių procesų kitose bylose dėl banko „Snoras“, kreipėmės dėl atstovavimo koordinavimo. Norėtume, kas speciali koordinavimo kolegija patikslintų, ar ieškinys priklausys tai bylų kategorijai, kur atstovaus Finansų ministerija, ar tai būtų kita byla ir būtų nuspręsta, kad atstovaus Teisingumo ministerija“, – spaudos konferencijoje kalbėjo P.Griciūnas.
Anot jo, atstovavimo klausimas turėtų būti išspręstas kitą savaitę.
Teisingumo viceministras patvirtino, kad ministerija gavo 557 mln. eurų vertės V.Antonovo ieškinį prieš Lietuvą, tačiau jo detalių nekomentavo.
„Nenorėtume jokių procesinių detalių komentuoti, kad nepadarytume neigiamos įtakos vėlesniuose procesuose“, – kalbėjo P.Griciūnas. Ministerijos atstovas spaudai Sergejus Tihomirovas BNS sakė, kad ieškinio kopiją ministerija gavo praėjusį ketvirtadienį.
P.Griciūnas negalėjo pasakyti, ar Maskvos arbitražo teismo sprendimas galiotų Lietuvoje.
„Galiu pasakyti, kad ieškinio pagrindas yra Rusijos civilinis kodeksas ir reikia žiūrėti į galimą sprendimą, kaip jį reikėtų vertinti ir koks būtų jo galiojimas Lietuvoje“, – sakė teisingumo viceministras.
Pasak jo, Lietuva praeityje nėra turėjusi bylų Maskvos arbitražo teisme.
Advokatų profesinės bendrijos „Fort“ advokatas Andrius Bambalas BNS teigė manantis, kad Lietuvos teismai tikėtina atsisakys taikyti Maskvos arbitražo sprendimą, jei jis būtų nepalankus Lietuvai.
„Prieš valstybę, prieš kurią yra priimtas arbitražo sprendimas, toje valstybėje yra paprastai sunku įgyvendinti arbitražo sprendimą. Nematau, kokiu pagrindu Maskvos arbitražas turėtų jurisdikciją (spręsti ginčą – BNS), matyt yra didesnė tikimybė, kad tuo pagrindu Lietuva atsisakytų pripažinti (jai nepalankų sprendimą – BNS) kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ar imperatyvioms normoms“, – BNS sakė A.Bambalas.
Anot jo, įgyvendinant arbitražo sprendimą, būtų taikoma 1957 metų Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražo veiksmų ir sprendimų pripažinimo ir vykdymo.
Rusijos žiniasklaidos teigimu, V.Antonovas reikalauja iš Lietuvos 40,1 mlrd. rublių (558 mln. eurų) patirtos žalos. Buvęs bankininkas Maskvos arbitražo teisme reikalauja iš Lietuvos teisingumo ministerijos priteisti 20,2 mlrd. rublių (281 mln. eurų) už patirtą turtinę žalą bei 19,9 mlrd. rublių (277 mln. eurų) – už žalą verslo reputacijai.
Maskvos arbitražas V.Antonovo prašymu uždraudė „Rosreestr“ įregistruoti 16 pastatų Maskvoje ir Maskvos srityje bei dar kelis „Snorui“ priklausančius nekilnojamojo turto objektus. Teismas taip pat uždraudė įregistruoti dviejų banko žemės sklypų Maskvoje ir jos srityje nuomos sutarčių nutraukimą pirma laiko, tačiau neuždraudė atlikti kokių nors veiksmų dėl 11-kos „Snorui“ priklausančių butų Maskvoje ir gyvenamojo namo Pamaskvėje.
V.Antonovo ieškinys teismui pateiktas rugpjūčio 5 dieną, o pirmasis teismo posėdis numatytas rugsėjo 22-ąją.
„Snoro“ veikla sustabdyta 2011 metų lapkričio 16 dieną, o bankroto byla bankui iškelta šų pačių metų gruodžio 7 dieną.
