„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kitąmet kišenes patuštinsite labiau: 5 įmokos ir mokesčiai, už kuriuos reikės atseikėti daugiau

Su Naujais metais gyventojams brangs komunalinės paslaugos. Daugiau teks mokėti už elektrą, dujas, atliekų tvarkymą ir geriamąjį vandenį. Didesnę sumą teks atseikėti ir įmokoms už turimas paskolas. 15min apžvelgia, kiek brangs šios paslaugos ir produktai.
Sąskaita
Sąskaita / BNS nuotr.

1. Vanduo gyventojams brangs apie 40–50 proc.

Už vandenį iš čiaupo kitąmet gyventojams teks mokėti daugiau.

„Neseniai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos vidutiniškai didėja 40–50 proc.“, – 15min patvirtino VERT Veiklos valdymo skyriaus vyr. specialistė Eglė Juozėnaitė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Geriamo vandens čiaupas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Geriamo vandens čiaupas

Pavyzdžiui, nuo 2023 m. sausio 1-osios „Vilniaus vandenų“ bendrovės klientai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą mokės 47 ct už kubinį metrą daugiau, skaičiuojant be PVM arba 57 ct daugiau, skaičiuojant su PVM. Butų gyventojams tarifas už paslaugas padidės nuo 1,20 iki 1,67 Eur be PVM (2,02 Eur su PVM), individualių namų gyventojams nuo 1,18 iki 1,65 Eur be PVM (2,00 Eur su PVM), įmonėms – nuo 1,24 iki 1,71 Eur be PVM (2,07 Eur su PVM).

Vidutiniškai šis paslaugų kainų pasikeitimas vieno šeimos ūkio sąskaitas už vandenį ir nuotekų tvarkymą padidins 1,88 Eur per mėnesį, skaičiuojant be PVM (arba 2,28 Eur su PVM).

Dėl šiais metais neprognozuotai stipriai išaugusių elektros energijos kainų visos šalies vandentvarkos bendrovės susidūrė su drastišku sąnaudų augimu. Per pirmus devynis šių metų mėnesius bendrovės „Vilniaus vandenys“ kaštai už elektros energijos sunaudojimą, lyginant su 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 3,9 mln. eurų, t. y. 2,4 karto.

„Kauno vandenys“ pranešė, kad vidutinė bazinė kaina už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą kauniečiams vidutiniškai didėja 1,20 Eur už kubinį metrą.

Butų gyventojams paslaugų kaina padidės nuo 1,44 iki 2,52 Eur/m3, individualių namų gyventojams – nuo 1,28 iki 2,48 Eur/m3, juridiniams asmenims kaina kinta nuo 1,36 iki 2,59 Eur/m3, skaičiuojant su PVM.

Lyginant su 2021 m., UAB „Šiaulių vandenys“ sąnaudos energetiniams ištekliams (elektros energija, šiluminė energija, gamtinės dujos bei biodujos), naudojamiems geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, išaugo 1,5 mln. Eur, t. y. 157 proc. (2,6 karto). Neeilinio perskaičiavimo metu ir buvo įvertintos šios faktiškai patirtos, tačiau šiuo metu galiojančiose paslaugų kainose neįvertintos sąnaudos. Numatoma, kad kainos šiauliečiams didės vidutiniškai 17 proc.

Brangiausiai už vandenį moka Anykščių, Rietavo, Prienų ir Molėtų gyventojai. Pigiausiai – iki tarifų perskaičiavimų – Kaunas, Vilnius ir Pasvalys.

2. Visuomeniniame tiekime elektra brangs 4 eurais

Nuo Naujųjų metų brangs ne tik vanduo.

VERT paskelbė naujas visuomeninio elektros tiekimo kainas, įsigaliosiančias nuo 2023 metų sausio 1 d. Patvirtintos naujos elektros kainos yra aktualios namų ūkiams, kuriems „Ignitis“ užtikrina visuomeninį elektros energijos tiekimą ir nesinaudojantiems nepriklausomo ar garantinio tiekėjo paslaugomis.

Vidutinė elektros energijos kaina didžiajai daliai visuomeninio tiekimo klientų, pritaikius valstybės kompensacijas, nuo 2023 m. sausio 1 d. padidės 16,7 proc.

Didžiausią įtaką elektros kainų augimui daro VERT prognozuojamas didmeninės elektros energijos įsigijimo kainos pokytis biržoje: lyginant 2022 m. II pusmetį ir 2023 m. I pusmetį, prognozuojama, kad kaina augs daugiau nei 2 kartus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Elektros lemputė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Elektros lemputė

Skaičiuojama, kad statistiniam namų ūkiui, kuris nepasirinkto nepriklausomo tiekėjo ir turi teisę pasinaudoti visuomeniniu tiekimu, išlaidos vidutiniškai padidės apie 3,38 euro per mėnesį.

Nuo ateinančių metų populiariausio vieno laiko zonos tarifo plano „Standartinis“ kaina sieks 28,0 ct/kWh (dabar 24,0 ct/kWh). Visos kainos pateikiamos su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).

„Standartinį“ dviejų laiko zonų tarifo planą pasirinkę klientai už dieninę elektros energiją mokės 34,5 ct/kWh (dabar 27,3 ct/kWh), o už naktinę – 28,0 ct/kWh (dabar 24,0 ct/kWh).

Daugiau elektros energijos vartojantiems „Ignitis“ klientams, pasirinkusiems tarifų planus „Namai“ ir „Namai plius“, pastoviosios mėnesio dedamosios nesikeis ir liks tokios pačios, t. y. atitinkamai 3 eurus ir 6 eurus per mėnesį.

Vienos laiko zonos tarifo plano „Namai“ elektros energijos kaina sieks 28,0 ct/kWh (dabar – 24,0 ct/kWh), „Namai plius“ – 28,0 ct/kWh (dabar – 24,0 ct/kWh).

Dviejų laiko zonų tarifo plano „Namai“ dieninė ir naktinė elektros energijos kaina atitinkamai sieks 32,7 ct/kWh (dabar – 25,6 ct/kWh su PVM) ir 28,0 ct/kWh (dabar – 24,0 ct/kWh).

„Namai plius“ tarifo plano dieninė 2023 m. elektros energijos kaina sieks 32,2 ct/kWh (dabar – 25,0 ct/kWh), naktinė – 28,0 ct/kWh (dabar – 24,0 ct/kWh).

Gyventojams pateikiamose sąskaitose už visuomeninio tiekimo elektros energiją valstybės kompensacijos bus pritaikytos automatiškai ir atskirai niekur kreiptis nereikės.

3. Dujos brangs 17–37 proc.

Nuo Naujų metų gyventojams teks mokėti brangiau ir už dujas.

„Igničio“ gamtinių dujų kaina maistui gaminanti jas naudojantiems (pirmos grupės) vartotojams nuo 2023-iųjų sausio su valstybės kompensacija siektų 1,40 euro (be kompensacijos – 2,39 euro už kubą) – 37,3 proc. daugiau nei dabar, namų šildymui (iki 20 tūkst. kubų per metus) dujas naudojantiems vartotojams (antros grupės) – 0,92 euro (1,91 euro) – 19,5 proc. daugiau, o dar daugiau jų deginantiems (trečios grupės) – 0,88 euro (1,87 euro) – 17,3 proc. daugiau.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Buitinės dujos
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Buitinės dujos

„Igničio“ teigimu, gyventojams, kurie dujas naudoja maisto ruošimui, mėnesio sąskaita vidutiniškai išaugs apie 1,58 euro, o namų šildymui – apie 14 eurų.

Kompensacija už dujas sieks 99 centus už kubinį metrą. Dabar valstybė moka 54 centų kompensaciją už dujas.

VERT skaičiavimais, valstybės gyventojams mokamoms kompensacijoms už dujas ir elektrą pirmąjį kitų metų pusmetį reikėtų apie 369 mln. eurų (su PVM). Energetikos ministerija skelbia, kad kompensacijoms pirmąjį pusmetį, priklausomai nuo suvartojimo, gali reikėti apie 530 mln. eurų.

Elektros kainos kompensacijoms pirmąjį pusmetį skiriama per 330 mln. eurų, dujų – beveik 198 mln. eurų. 2023 metų biudžete visiems metams gyventojams už dujas ir elektrą skirta 812 mln. eurų kompensacijų. Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad realiai jų reikės mažiau – apie 714 mln. eurų.

4. Atliekų tvarkymas kainuos 20–30 proc. daugiau

Aplinkos ministerija keičia atliekų surinkimo rinkliavos skaičiavimo tvarką. Ministerijos teigimu, keičiasi tik skaičiavimo metodika – ji gyventojų esą nepalies. Tuo metu savivaldybių asociacija tvirtina, kad kainos vienareikšmiškai augs bent 20–30 proc., o atliekų tvarkymo pabrangimą labiau pajaus ne didmiesčių, o mažesnių miestų gyventojai.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Komunalinių atliekų konteineris
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Komunalinių atliekų konteineris

Savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė 15min teigė, kad keičiama metodika – tik dalis regioninės kainos. Pastarąją nuo kitų metų lems tai, kiek reikės pinigų atseikėti VERT išlaikymui, taip pat ir padidėjęs sąvartynų taršos mokestis, energijos kainų šuolis, nuo naujų metų didėjantis minimalus atlygis.

Anot jos, prie didėjančios gyventojams atliekų tvarkymo kainos prisidės ir didėjantis minimalus atlyginimas, išaugusios elektros bei kuro sąnaudos.

„Manau, 20–30 proc. pabrangimas neišvengiamas logiškai galvojant. Mes girdime iš regionų nerimą, kadangi kuo mažesnė savivaldybė, tuo kaina gali didesnė būti, tiesiog nėra rinkos, per mažai abonentų“, – aiškino ji.

Tuo metu VERT Veiklos valdymo skyriaus vyr. specialistė Eglė Juozėnaitė 15min teigė, kad komunalinių atliekų tvarkymo kainų valstybinis reguliavimas dar nėra taikomas.

„Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos šis reguliavimas yra numatomas, įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d., o pirmosios regioninės komunalinių atliekų tvarkymo kainos bus nustatomos 2023 m. II pusmetyje. Todėl anksti komentuoti, kaip keisis atliekų tvarkymo įkainiai“, – sakė E.Juozėnaitė.

5. Didesnės paskolų įmokos

Pirmą kartą nuo 2009 metų tarpbankinės 12 mėnesių EURIBOR palūkanų normos, nuo kurių priklauso ir gyventojų paskolų įmokų už būstą dydis, viršijo 3 proc.

Paskolų brangimą šiemet jau pajuto didžioji dauguma būsto kreditą pasiėmusių gyventojų, tačiau ekspertai gerų žinių neturi – paskolos brangs ir toliau.

Kiek pabrangtų įmoka bankui, jei 3 mėn. EURIBOR pasiektų 4 proc.? Kitos sąlygos – pradinis įnašas 15 proc., paskolos trukmė 30 metų, paskolos palūkanos EURIBOR 3 m. + marža 2 proc.

Mėnesinė įmoka, tokiomis sąlygomis įsigijus būstą už 50 tūkst. eurų, nuo šių metų pradžios pabrangtų 98 eurais (iki 255 eurų), pasiėmus 100 tūkst. eurų paskolą įmoka paaugtų 196 eurais (iki 510 eurų), o įsigijus būstą už 200 tūkst. eurų – net 391 euru (iki 1019 eurų).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs