Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Kitų metų biudžetą ekonomistai vadina ir griežtos dietos, ir finansinės piramidės biudžetu

Populiarūs Lietuvos ekonomistai 2010 metų biudžeto projektą vadina griežtos dietos, bet teigia, kad net jei nepasiteisintų kai kurių mokesčių surinkimo prognozės, išlaidų karpyti nebereikėtų.
A.Kubilius prašė opozicijos paramos karpomam biudžetui
Biudžetas / Egidijaus Jankausko/dienraščio 15 minučių nuotr.

„Jeigu galima sakyti, kad egzistuoja „bado“ biudžetai, deja, tenka pripažinti, kad 2010 metų biudžetui tiktų „bado“ pavadinimas. Tačiau numatomas Europos Sąjungos (ES) lėšų padidėjimas, galima sakyti, iš „bado“ jį paverčia „labai žiaurios dietos“ biudžetu. Iš esmės makroekonominis biudžeto pagrįstumas man suprantamas. Manau, valstybės biudžeto pajamas Finansų ministerija prognozuoja realistiškai. O kalbant apie tam tikrų mokesčių surinkimą, kai kurios prognozės skamba gal net kiek per optimistiškai“, – „Verslo žinioms“ teigė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Banko „DnB NORD“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis sakė, kad šalis nesugeba sumažinti deficito, todėl jai ateityje skolinimas gali brangti.

„Kitais metais valstybės finansų deficitas sieks apie 9 mlrd. litų – tai gresia stipriu skolinimosi brangimu ir mes, regis, statome finansų piramidę. Jeigu nesugebame susimažinti deficito, pasitikėjimas mūsų mokumu mažės. Vadinasi, mums teks skolintis vis brangiau. Su tokiu deficitu judame padėties, kai iš tiesų ir be atsitraukimo turėsime suvaldyti viešąsias išlaidas, link. Tai geriau daryti dabar“, – teigė jis.

Tenka pripažinti, kad 2010 metų biudžetui tiktų „bado“ pavadinimas, – sakė G.Nausėda.Anot G.Nausėdos, mokesčių surinkimas gali būti prastesnis nei planuojama.  „Finansų ministerija pagrįstai planuoja, kad pelno mokesčio surinkimas kris per pusę. Tačiau nereikėtų atmesti, kad ir šio mokesčio surinkimas gali lemti nemalonių netikėtumų – matome, kaip smarkiai blogėja didžiųjų Lietuvos įmonių, kurios suneša didžiąją pelno mokesčio dalį, finansinė padėtis. Išlaidu požiūriu artėjame prie tam tikros skausmo ribos. Net jei kitais metais atsitiktų taip, kad nepavyktų surinkti planuojamų pajamų dėl pernelyg optimistiškų kai kurių mokesčių numatomų surinkimo projekcijų, drįsčiau teigti, kad negalima daugiau karpyti išlaidų. O kitais metais teks daugiau skolintis“, – sakė G.Nausėda.

Jo nuomone, to nereikėtų vengti, nors skolintis yra gana brangu.  „Manau, kad 2010 metų biudžetas bus paskutinis toks baisus ir tai bus paskutiniai tokie baisūs metai Lietuvos ekonomikai. Kitų metų pradžia bus itin sunki, uždaroma Ignalinos atominė elektrinė, brangsta elektros energija, tačiau metų pabaigoje jau galime laukti pragiedrulių. Kita vertus, ekonomikos atsigavimas ateis ne iš vidaus rinkos, o iš eksporto srities. Ši sritis neduoda greito poveikio biudžetui, taigi teigiamą įtaką galima prognozuoti 2011 metais“, – teigė SEB banko prezidento patarėjas.

R.Rudzkio teigimu, 2010-ųjų biudžeto išlaidos turėjo būti mažinamos stipriau.  „Ne horizontaliai, tai yra mažinat visiems sektoriams maždaug vienodai, o reikėjo išryškinti tas sritis, kurių sąskaita taupant valstybės nuostoliai būtų minimalūs. Aš pradėčiau nuo kontroliuojančių institucijų, kuriose per daug besidubliuojančių funkcijų, perteklinio skaičiaus. Akivaizdu, kad krizės sąlygomis tokios institucijos yra papildoma našta. Netgi švietimo sistemoje, kurio atstovas esu, yra rezervų. Manau, pavyzdžiui, ir universitetų pas mus yra per daug“, – teigė jis. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos