„Manau, kad Valstybės kontrolės išvadų negalima ignoruoti. Galų gale pats įstatymas nėra surašytas niekam nesuprantama kalba. Ten yra įvardytos labai aiškios sąlygos, kad tol, kol valstybė turi biudžeto deficitą, (...) tol tas deficitas turi būti mažinamas viena iš dviejų priemonių – sumažinti deficitą 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tai ką Lietuva darė pastaruosius 4 metus, arba apribojant išlaidų augimą – jos gali didėti tik pusė to, kiek didėja pajamos“, – BNS sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Anot jo, Europos Komisija prognozuoja, kad šiemet šalies biudžeto deficitas sudarys 1,2 proc. BVP, o kitąmet – 1,4 proc. BVP.
Valstybės kontrolė pažiūrėjo ir sako, kad valstybės biudžeto išlaidų augimas yra numatytas per didelis ir neatitinka įstatymo.
„Akivaizdu, kad to reikalavimo mažinti 1 proc. nėra laikomasi ir reiškia, kad reikia žiūrėti kiek gali didėti biudžeto išlaidos 2015 metais. Valstybės kontrolė pažiūrėjo ir sako, kad valstybės biudžeto išlaidų augimas yra numatytas per didelis ir neatitinka įstatymo.
Aš asmeniškai nematau, kur čia gali likti vietos interpretacijai. Man atrodo, kad vis tik reikėtų peržiūrėti planuojamą kitų metų valstybės biudžetą ir atsižvelgti į tai, ką rekomendavo Valstybės kontrolė – sumažinti valstybės išlaidas“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Tuo tarpu SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pažymi, kad pats Fiskalinės drausmės įstatymas yra paradoksalus.
„Mes anksčiau jau tą klausimą kėlėme, kad pats Fiskalinės drausmės įstatymas yra paradoksalus ta prasme, kad kuo optimistiškiau planuoji savo pajamas, tuo radikalesnio fiskalinio deficito sumažėjimo gali tikėtis ir tuo lengviau pasinaudoti ta išlyga, kuri išjungia Fiskalinės drausmės įstatymą“, – BNS sakė G.Nausėda.
Anot jo, 2008 metais kuriant įstatymą jo labai reikėjo, tačiau tuomet sunku buvo įvertinti visus vėliau iškilusius aspektus.
Vyriausybė, siekdama pagerinti deficitą, eliminuoja fondą, todėl jis sumažės 1,2 punkto nuo 2,6 proc. iki 1,4 proc. BVP.
„Nežinau, vardan ko mes kaunamės. Ar svarbiausias dalykas yra gerai ir objektyviai planuoti pajamas ir paskui nesusilaukti problemų jau vykdant biudžetą metų eigoje. Ar vis dėlto pagrindinis tikslas yra stengtis žūtbūt, kad fiskalinės drausmės įstatymas nepančiotų rankų. (...) Dabar vyksta kova už galimybę pasinaudoti Fiskalinės drausmės įstatymo išlyga, nes priešingu atveju reikėtų labai radikalių pokyčių viešųjų išlaidų struktūroje, ieškoti taupymo rezervų kitose srityse, tame tarpe ir valdymo išlaidų sumažinimo“, – BNS kalbėjo G.Nausėda.
Valstybės kontrolė pirmadienį pareiškė, kad 2015 metų biudžete suplanuotas 4,8 proc. asignavimų augimas prieštarauja Fiskalinės drausmės įstatymui. Anot kontrolierių, didinti biudžeto išlaidas būtų galima tik tuomet, jei valdžios deficitas būtų sumažintas 1 procentiniu punktu, tačiau į valdžios sektorių įtraukus Indėlių draudimo fondą, jis kitąmet sumažėtų tik 0,1 punktu iki 1,2 proc. BVP.
Tačiau Vyriausybė, siekdama pagerinti deficitą, eliminuoja fondą, todėl jis sumažės 1,2 punkto nuo 2,6 proc. iki 1,4 proc. BVP, teigia Valstybės kontrolė.
Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį interviu LRT radijui sakė, kad kitų metų biudžeto projektas neprieštarauja Fiskalinės drausmės įstatymui, tačiau neatmeta, kad gali būti nuomonių skirtumų, nes Europos Sąjungoje naujai skaičiuojamas struktūrinis fiskalinis deficitas, o esant reikalui biudžeto išlaidos gai būti mažinamos.
