Pasirinkimo kryžkelė
Viena iš aktualiausių temų šiais ir kitais metais – dirbtinis intelektas. Mus pasieka gąsdinančio tono žinutės, kad dėl dirbtinio intelekto patobulinimų jau atleista tiek ir tiek žmonių; kad robotai atima žmogaus darbą; kad nespėjantys išmokti naudotis dirbtinio intelekto privalumais, jau nurašyti iš darbo rinkos. Kitoje spektro pusėje DI gerbėjai sako, kad jis palengvins žmogaus gyvenimą ir darbą ir, jog tai – šviesioji žmonijos ateitis.
Vis dėlto, stovime panašioje kryžkelėje, kurioje pasaulis jau buvo – mašina ar žmogus, o gal mašina ir žmogus. Matom, kad kuo labiau įsigali technologijos – automatinės kasos parduotuvėse, robotai-padavėjai restoranuose, botai interneto svetainėse, automatiniai atsakymai į vartotojo klausimus, tuo labiau žmogui reikia žmogaus. Mes esame socialiniai gyvūnai ir net keli šimtai, o gal ir tūkstančiai ateinančių metų to iš mūsų neatims. Verslai daro sprendimus, kiek operacijų ir veiksmų gali automatizuoti, įdarbinti dirbtinį intelektą ir kiek žmonių gali perorientuoti, o gal ir atsisakyti. Šiandien niekas nežino, kas laimės – ar verslas praktiškai be žmonių, ar verslas, kuris rinkoje bus išskirtinis savo žmogiškumu.
Panašiuose apmąstymuose yra ir HR profesionalai. Kur yra riba tarp žmogiškumo ir „nužmoginimo“? Kas lemia organizacijų sprendimus – skaičius „Excel“ programoje ar tikras žmogus, užkoduotas tuo skaičiumi? Ši dilema nėra nauja, tačiau ateinantys metai reikalaus atsakymų iš organizacijų ir personalo departamentų. Manau, kad organizacijos diferencijuosis, kokį požiūrį taikys.
Juk atsiduriame paradoksaliose situacijose. Darbo rinkoje kandidatas įdarbina DI botus paruošti jo CV, surasti potencialias darbo vietas ir išsiųsti CV ten. Žinomi atvejai, kai DI išsiuntė CV ir kreipėsi dėl darbo į kelis šimtus potencialių darbdavių. Kitoje – darbdavių pusėje – tuos CV priėmė darbdavių įdarbinti botai ir atrinko geriausius kandidatus. Atrankų procese vis daugiau atsiranda dirbtinio intelekto sprendimų ir vis dėlto mes įdarbiname žmogų ir žmonių komandai reikės su tuo žmogumi dirbti. Tad galime klausti savęs, ar tikrai žinome, ką darome ir suprantame pasekmes?
Žmogiškasis tvarumas
Paradoksaliai, kuo daugiau atsiranda mašinų, botų, automatinio aptarnavimo, tuo labiau klientas, vartotojas, darbuotojas nori žmogiško prisilietimo netgi tiesiogine to žodžio prasme.
„Prisilietimo badas“ – tai fizinės ir emocinės sveikatos terminas. Kai žmogus per tam tikrą laiką stokoja prisilietimų, tai veikia širdies ritmą, kraujo spaudimą, streso lygį. Dažnai neįvertiname ir nesuprantame, kad šiuos prisilietimus susirenkame ne tik savo šeimoje, bet ir apsilankę pas kirpėją, manikiūro specialistą, gydytoją, darbe ar lifte.
Būdamas socialinis gyvūnas, žmogus kaip vartotojas ne tik perka prekę ar gauna paslaugą, bet gauna ir daug daugiau to nesuprasdamas – pardavėjo šypseną, kirpėjos istoriją, autobuso vairuotojo dainą ir t.t. Darbuotojai organizacijose dirba ne tik tam, kad padarytų darbą ir gautų už tai atlyginimą, jie nori bendravimo, ryšio, santykio su žmogumi, ne mašina. Net ir sukeltas nepasitenkinimas, pyktis, neviltis ar baimė taip pat leidžia pajausti savo esybę ir treniruoti psichologinę sveikatą.
Iš esmės labiau vertiname patirtis. Ir šita tendencija darbovietėse tik stiprės. Kokią patirtį jaučia kandidatas, kurio interviu pamiršo vadovas, ar naujokas, kurio niekas nepasitiko pirmą dieną prie durų ar darbuotojas, kuris išeina perdegęs, nes tokia organizacijos kultūra.
Organizacijose atsiranda naujas terminas – žmogiškasis tvarumas, įvestas tarptautinės verslo konsultacijos įmonės „Deloitte“. Tai būdas, kaip organizacija kuria vertę žmonėms kaip žmogiškoms būtybėms, kaip suteikia jiems geresnę fizinę ir emocinę sveikatą, stipresnius įgūdžius ir didesnes galimybes įsidarbinti, geras darbo vietas, tobulėjimo galimybes, tikslo bei priklausymo komandai jausmą.
Kaip šiame kontekste jaučiasi HR profesionalai? Dažnai pasimetę. Dažnai iš personalo žmonių prašoma koncentruotis į skaičius, pagrįsti prašymus ir sprendimus statistika, tapti profesionaliais DI naudotojais. Kartais atrodo, kad tokią svarbią profesiją, kuri išsiugdė gebėjimą pajausti, išgirsti, pamatyti signalus, skaityti tarp eilučių ir vieno žvilgsnio atspėti emociją, norima paversti mašinomis. Personalo specialistai turi kompetenciją, kurios negali pakeisti DI. Tad verta pagalvoti, ar norime prarasti savo stiprybes dėl naujų madų? Kokios iš mūsų stiprybių sunkiai pakeičiamos? Kokios iš jų kuria vertę organizacijoms ir darbuotojams?
Dėl to reikia palaikyti nuolatinį ryšį su darbuotojais per grįžtamojo ryšio pokalbius (1-on-1). Juos įmonėje taikome pagal susitarimą ir poreikį, bet itin svarbu, kad ši priemonė nenutrūktų net ir intensyviausiais laikotarpiais.
Pokyčiai IT sektoriuje
IT sektoriuje nenuginčijama įtaką daro DI. Žvelgiant į dabartines DI galimybes ir tai, ką žada kūrėjai ateičiai, dirbtinis intelektas vienareikšmiškai paveiks visų IT sričių darbuotojus. Vieniems panaudojimas ir galimybės bus platesnės, kitiems – siauresnės, bet būtent šios srities atstovams DI klausimas yra vienas aktualiausių.
Visgi, DI įsigalėjimas įrodo, kiek naujų galimybių atsiranda. Pavyzdžiui, DI šiame sektoriuje taip pat skatina ir naujų profesijų atsiradimą. Didėja tokių pareigybių kaip greitųjų programų inžinieriai (angl. prompt engineers), kurie kuria instrukcijas, nurodančias dirbtinio intelekto programoms, ką daryti, poreikis, ir dirbtinio intelekto vadybininkai (angl. AI managers), formuojantys įmonės DI technologinių sprendimų strategiją bei prižiūrintys IT specialistus, kurie šią strategiją įgyvendina.
Vis labiau reikės ir dirbtinio intelekto projektų vadovų, instruktorių ir etikos specialistų. Kita vertus, jei esate technologijų specialistas, jums taip pat atsiras daug naujų darbo vietų tokiose srityse kaip dirbtinio intelekto inžinerija ir DevOps.
Svarbu suvokti, jog DI padeda efektyvinti IT specialistų darbą. Pavyzdžiui, jei per dieną programuotojas vidutiniškai parašo 100 kodo eilučių, o kas penktą iš jų už jį parašytų DI, tuomet per dieną sutaupytumėme apie valandą. Šį laiką galima panaudoti kodo kokybės gerinimui, techninės skolos grąžinimui ar naujų idėjų įgyvendinimui. Tad jei yra galimybė greičiau atlikti įvairias darbines funkcijas, tai reiškia, jog lieka daugiau erdvės kūrybiškiems ar sudėtingesniems sprendimams.
Be to, atsiradęs laisvas laikas suteikia galimybę išmokti ir naujų įgūdžių, nes, taip, jų šioje sferoje, kaip ir bet kurioje kitoje, prireiks. Pavyzdžiui, programinės įrangos inžinieriams reikia gebėti susidoroti su itin dideliu neapibrėžtumu, priimti sprendimus ir veikti kartais neturint bendro vaizdo, patvirtinti prielaidas, išvengti nereikalingo interpretavimo. Tai tik kelios priežastys, kodėl vis svarbesni tampa minkštieji įgūdžiai. Tad svarbu nepamiršti, jog nors DI ir padeda pakeisti ar palengvinti įvairias užduotis, tačiau kompleksinių, problemų sprendimo, kliento problemų supratimo ir žmogiško ryšio komandoje, su klientu ir pan. bent jau kol kas nepakeičia.
