Žūklės grupė „Facebook“ tinkle.
Pagrindinės žvejų problemos – neteisingos žuvų sugavimo kvotos, žuvies supirkimo aukcionas, į kurį žvejai pusvelčiui priversti parduoti laimikį, ir susenęs laivynas.
„Į jus žiūrime ne kaip į mesiją, o kaip į jauną žmogų, iš kurio žvejai daug tikisi“, – atvykusiam ministrui sakė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila. Jis apgailestavo, kad buvęs ministras Kazimieras Starkevičius taip ir nesiteikė žvejams surengti susitikimo.
 |
| J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Žvejybiniai laivai |
Bendrovės „Starkis“ atstovas, kartu su šeimos nariais žvejojantis Einaras Gardžiulis ministrui teigė, kad situacija šiame sektoriuje tik prastėja.
„Turime vieną laivą. 2000-ais metais turėjome 50 tonų menkės sugavimo kvotą, visą išgaudėme ir uždirbome, o pernai sugavome 100 tonų ir esame kone „minuse“, – pasakojo E.Gardžiulis. Anot žvejų, kritinė situacija susidarė dėl kone triskart išaugusių kuro kainų, o menkės supirkimo kaina tebėra itin žema, pernai aukcionas ją supirko vos po 2,9 – 4 Lt/kg.
Absurdiška, anot žvejų, tai, kad net 80 proc. žuvies žvejai privalo parduoti aukcionui ir būtent esančiam Klaipėdoje. Tiek latviai, tiek kitų šalių žvejai jas gali parduoti ir kitų šalių aukcionuose. Taip sutaupoma ir laiko, ir sąnaudų. Juk pernai Lietuvos žvejai neišgaudė visos menkių kvotos, apie 2 000 tonų.
Pramoninės žvejybos Baltijoje bendrovės „Spika“ vadovas Gintaras Gylys ministrui teigė, kad priverstinis pardavimas į aukcioną yra ydingas ir absurdiškas.
Žuvų aukcionas ne buvusi žmona, kurią reikėtų išlaikyti, – įsitikinęs bendrovės „Spika“ vadovas Gintaras Gylys.
„Galiu jums pateikti pavyzdį. Du mūsų laivai žvejoja prie Bornholmo salos, per devynias dienas pagavo 45 tonas žuvies, jie dar devynias dienas užtruko per visą jūrą ją gabendami į aukcioną. Taip prarandama galimybė žvejoti ir išauga sąnaudos. Vieno laivo pargabenimas į Klaipėdą kainuoja 5 000 Lt. Beprotiški nuostoliai, kai žuvį galima būtų parduoti Danijoje“, – dėstė G.Gylys ir pridūrė, kad žuvų aukcionas „ne buvusi žmona, kurią reikėtų išlaikyti“.
Žvejai mano, kad gerų savininkų rankose aukcionas ir taip sugebėtų tinkamai veikti, o dabar jo išlaikymas užgulė žvejų pečius ir tik tų, kurie žvejoja menkę. „O kaip tie, kurie žvejoja strimeles, brėtlingius? Tuomet visi turime remti aukcioną“, – piktinosi žvejai.
Posėdyje dalyvavęs Seimo jūrinių reikalų ir žuvininkystės komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas teigė, kad tokia situacija netelpa į logikos rėmus. Pirmininkas teigė, kad jau numatyta komitete nagrinėti žvejų bendruomenei aktualius klausimus, tiesa, pabrėžė, kad komitetas nepriima galutinių sprendimų, tačiau gali pagelbėti tarpininkaujant. R.Paliukas užsiminė, kad ketinama susitikti su kolegomis iš Latvijos ir Estijos, norima išsiaiškinti, kaip tokias problemas išsprendė kaimynai.
Laivai lyg iš muziejaus
Kritiška situacija ir dėl laivų. Nors Lietuvos žvejų laivai neką senesni nei švedų ar vokiečių, tačiau, anot bendrovių atstovų, lyginti jų ne neapsiverčia liežuvis. Vokiečių laivai visai kitokios konstrukcijos nei statyti sovietmečiu. Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos „Baltijos žvejas“ pirmininkas Algirdas Aušra teigia, kad laivų būklė prasta, nes jų ilgą laiką niekas neprižiūrėjo kaip savo turto. „Esame diskriminuojami, nes kitos šalys už paramos pinigus pasistatė naujus laivus, o mes ne“, – teigė jis.
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas A.Bargaila teigė, kad 32-jų laivų savininkai kasmet turi investuoti dešimtis tūkstančių litų į jų atnaujinimą, reikia mokėti atlyginimus, pilti kurą, kurio seni laivai siurbia daug. „Tiek žvejai neuždirba. Situacija kritinė, toliau galime dirbti tik su valstybės pagalba“, – sakė jis. Trečdalis laivų, anot jo, dėl katastrofiškos būklės apskritai nebegali plaukti į jūrą, tad ateityje Baltijos jūroje gali apkritai nebelikti Lietuvos žvejybinių laivų. Jie tokie susenę, kad vos papūtus stipresniam vėjui jau lieka uoste, jiems trūksta galios.
 |
| J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Virgilijus Jukna |
G.Gylys pasakojo, kad užsienio delegacijoms Klaipėdoje aprodant savo laivus šie puola juos fotografuoti ir negali patikėti, kad tokiais dar plaukiama į jūrą. Ministro paprašyta įdėti pastangų, kad į situaciją dėmesį atkreiptų Europos Sąjungos pareigūnai ir skirtų lėšų laivų modernizavimui. Dabar tokia galimybe naudojasi tik ES senbuvės. Jis taip pat teigė, kad šalies valdžia galėtų suteikti žvejams garantijas, padėti kreipiantis dėl paskolų į bankus.
Ministras V.Jukna užsiminė, kad artimiausiu metu vėl vyks į Briuselį, kur turėtų susikti su žuvininkystės reikalų komisare. „Pažadu spręsti“, – kalbėjo profesoriaus laipsnį turintis ministras. Jis kantriai klausėsi visų žvejų problemų bei priekaištų vieni kitiems.
Sukiršino kvotos
Bene daugiausiai pykčio sukėlė pernai spalį dar žemės ūkio ministro Kazimiero Starkevičiaus priimtas įsakymas dėl kvotų skirstymo. Jis tapo nepalankiu daugeliui žvejų, mat kvotas planuota suteikti net dešimčiai metų, be to, atsižvelgiant į laivų dydį ir pastarųjų metų sugautos žuvies vidurkį. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila teigė, kad tokia sistema naudinga tik didžiosioms žuvininkystės bendrovėms, o ne smulkiems žvejams.
Anksčiau žvejams apsimokėjo gaudyti menkes, nes aukcione už brėtlingius ir strimeles buvo mokami centai. Dabar šių žuvų kaina pakilo: kilogramas strimelių perkamas už 1,20 lito, o brėtlingiai yra dar 20 centų brangesni. Žvejai piktinasi, kad apie 70–80 proc. strimelių ir brėtlingių kvotos tenka tik vienai įmonei – „Banginiui“. Jo savininkas Algirdas Aušra laimikį tiekia pašarų lašišoms ir žuvų konservų gamintojams.
Baltijoje žūklaujančios šalies žvejybos įmonės šiemet galės pagauti apie 4000 tonų menkių ir 2800 tonų strimelių. Didžiausia yra brėtlingių kvota – leista sužvejoti 12 tūkst. tonų, tačiau ji prieinama toli gražu ne visiems.
„Palikti kvotą dešimčiai metų su galimybe žvejoti vienos rūšies žuvį... Anksčiau, vienais metais – menkė, kitais – strimelė. Dabar pagal naują skirstymą galima žvejoti tik vienos rūšies žuvį. Jei menkės nebus, laivai negalės žvejoti, tai absurdas. Turi būti leista gaudyti bent sudarant galimybę išgyventi“, – kalbėjo bendrovės „Starkis“ atstovas E.Gardžiulis.
Atšaukė įsakymą
 |
| J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Žvejybiniai laivai |
2013 m. sausio 23 d. pasirodė žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos įsakymas Nr. 3D-79. Juo buvo atšauktas ankstesniojo ministro įsakymas „Dėl žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo“ ir nurodyta per du mėnesius parengti žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių projektą ir jį suderinti su suinteresuotomis pusėmis.
Žvejams aprimus sąmyšio įnešė kitas įsakymas, kuriuo panaikinta net 11 įvairiausių kvotų skirstymo dokumentų. Įsakymą parengė Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius ir Žuvininkystės politikos skyriaus vedėja Laura Simonaitytė.
Kol vieni turėdami laikinas kvotas gali žvejoti, kiti sėdi be darbo ir piktinasi, kad Žuvininkystės departamentas tarnauja tik kai kuriems žvejams.
Atšaukus visus potvarkius žvejai negali gauti nei papildomų šprotų, nei menkių kvotų, nors pastaraisiais metais šios žuvys ir neišgaudomos. Bendrovės, kurios kreipėsi su prašymais gaudyti iki šiol nepagautus žuvies kiekius, sulaukė neigiamų atsakymų, nes esą jokie kvotų skirstymo potvarkiai dabar negalioja.
Keista ir tai, kad daliai žvejų praėjusių metų pabaigoje buvo paskirtos laikinos šprotų žvejybos kvotos. Kol vieni turėdami laikinas kvotas gali žvejoti, kiti sėdi be darbo ir piktinasi, kad Žuvininkystės departamentas tarnauja tik kai kuriems žvejams.
Antradienį į Klaipėdą atvykęs ministras dar kartą paragino visas suinteresuotas puses dalyvauti darbo grupėje dėl kvotų skirstymo. „Du mėnesiai yra maksimalus terminas, skatinsiu, kad sprendimas būtų greičiau“, – sakė V.Jukna.
Ministrui žvejai dėstė ir kitas problemas. Priekrantės žvejai nerimavo, kad Karklėje nebeatsiras planuota prieplauka, tad jiems ir toliau teks žuvį išsikrauti miesto centre, kur vasarą apstu žmonių. Be to, savivaldybė už automobilio statymą krantinėse paprašė po 2 500 Lt per metus. Dėl vangiai vykdomų darbų jie taip pat priekaištavo Žuvininkystės departamento direktoriui D.Nieniui. Ministrą žvejai pasitiko su plakatais, raginančiais jį pašalinti iš posto.
