Lietuvoje praėjusiais metais vidutinis atlyginimas siekė 1784 Lt į rankas. Klaipėdoje vidutinė alga pernai po mokesčių buvo 1913 Lt, Vilniuje – 2029 Lt.
Algos augo sparčiausiai
Atlyginimai 2012-aisiais Klaipėdoje išaugo 5,3 proc., ir tai yra kone didžiausias augimo tempas visoje šalyje. „Tačiau šiame mieste atlyginimų didėjimą lėmė ne padidėjęs minimalus atlyginimas, kaip kitose savivaldybėse. Čia algos augo dėl augančios ekonomikos tempų“, – teigė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.
Optimizmo įkvepia ir demografinis krašto rodiklis – kai visoje šalyje vidutinis gyventojo amžius siekė 43 metus, klaipėdiečiai buvo vieni jauniausių. Vidutinis uostamiesčio gyventojo amžius – 38 metai.
Optimizmo įkvepia ir demografinis krašto rodiklis – kai visoje šalyje vidutinis gyventojo amžius siekė 43 metus, klaipėdiečiai buvo vieni jauniausių. Vidutinis uostamiesčio gyventojo amžius – 38 metai.
Klaipėdoje labiausiai augo ir vidutinė senatvės pensija – ji siekė 876 Lt. Beje, kaimyninėje Neringoje, kur tūkstančiui gyventojų tenka didžiausias verslo liudijimų skaičius, fiksuojama didžiausia senatvės pensija šalyje – 936 Lt.
Tačiau O.Bložienė pripažino, kad vertinti šį rodiklį – sudėtinga, mat dalis Neringos gyventojų – fiktyvūs.
Skolos – metų atlyginimo dydžio
Nors klaipėdiečiai ir uždirbo daugiau, jie sau leido daugiau skolintis. Tyrimas parodė, kad kas dešimtas šio miesto gyventojas turi pradelstų skolų – už vienokias ar kitokia paslaugas yra pradelsę sumokėti bent du mėnesius.
Vidutinė klaipėdiečio skola už paskolas, kreditus, išsimokėtinai pasiimtus daiktus, komunalines paslaugas siekė 20,625 tūkst. Lt. Skaičiuojama, kad norėdamas grąžinti šią skolą klaipėdietis turėtų dirbti kone visus metus. Kur kas didesnę skolų naštą nešioja palangiškiai. Ten vidutinis pradelstų skolų krepšelis siekia 48 tūkst. Lt.
Matome, kad nemaža dalis skolininkų nebeišgali susimokėti ir už telekomunikacijų bendrovių paslaugas. Pasiima išmaniuosius telefonus, kurie netokie ir pigūs, ir jau po poros mėnesių susiduria su finansiniais sunkumais
„Žmonės vis dar nemoka gyventi pagal galimybes, nemoka planuoti. Jie nori daiktą turėti čia ir dabar. Matome, kad nemaža dalis skolininkų nebeišgali susimokėti ir už telekomunikacijų bendrovių paslaugas. Pasiima išmaniuosius telefonus, kurie netokie ir pigūs, ir jau po poros mėnesių susiduria su finansiniais sunkumais, kai reikia už juos susimokėti“, – pastebėjo O.Bložienė.
Nesimoko taupyti
Klaipėdos apskrities gyventojai bankuose pernai laikė apie 3 mlrd. Lt, užpernai ši suma siekė 2,87 mlrd. Lt.
Palyginimui – visos šalies gyventojai bankuose turėjo sukaupę 26,4 mlrd. Lt.
Tačiau klaipėdiečiai, nors ir turėdami daugiau pinigų, nebuvo linkę jų investuoti. Beveik 94 proc. jų santaupų buvo einamojoje sąskaitoje, o ne indėliuose. Kai tuo tarpu Lietuvoje šitaip besielgiančių su savo pinigais buvo 80 proc.
Anot „Swedbank“ Taupymo ir draudimo produktų valdymo departamento direktoriaus Lino Grinevičiaus, žmonėms trūksta išmanymo, kokių instrumentų imtis, kad jų santaupos nenuvertėtų dėl infliacijos.
Dauguma labiau renkasi indėlius, kurių palūkanos šiuo metu – itin mažos, retas kuris pasidomi akcijomis, obligacijomis ar taupymo lakštais.
