Klaipėdos ekonominę plėtrą kurs verslininkai, mokslininkai ir valdininkai

Klaipėdos miesto savivaldybė taps pirmąja Lietuvoje, kartu su vietos verslininkais, uosto darbuotojais ir mokslininkais įgyvendinsianti bendrą ekonominės plėtros strategiją. Tikimasi, kad numačius uostamiesčio ekonominę plėtrą keliolikai metų būtų galima tikėtis kur kas didesnio efekto.
Klaipėdoje prisišvartavęs kruizinis laivas „Serenade of the Seas“ – tarsi keliaujantis viešbutis, kuriame netrūksta pramogų
Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją kartu su valdininkais rengs ir uosto darbuotojai, verslininkai bei mokslininkai. / Raimondos Mikalčiūtės/15min.lt

Anot Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, strategiją, kurią rengs uostamiesčio mokslininkai, valdininkai ir verslininkai, galima vadinti beprecedenčiu atveju. „Pirmą kartą per šalies nepriklausomybės laikotarpį uostamiesčio savivaldos, verslo, uosto ir mokslo atstovai sutarė kartu siekti sukurti prielaidas kryptingos Klaipėdos ekonominės plėtros skatinimui“, - teigė jis.

Rengti bendrą miesto ekonominės plėtros strategiją ir užtikrinti tolesnį jos įgyvendinimą sutarė Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Vienu tokio sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžiu pateikiama šiemet baigta Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžos rekonstrukcija.

Anot Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus Viktoro Krolio, šiuo metu, kai dar galima pasinaudoti Europos Sąjungos finansine parama, yra geriausias laikas rengti tokią strategiją.

„Yra įrodyta, kad tada, kai vietos savivalda veikia viena ir miesto plėtrą numato be  verslo bendruomenės, tikimybė, kad verslo projektai bus įgyvendinti lygi 10 procentų. Ir atvirkščiai – kai veikiama drauge – sumanymus pavyksta įgyvendinti 90 proc.“, - tikino Klaipėdos Laisvosios ekonominės zonos generalinis direktorius Eimantas Kiudulas.

Skaičiuojama, kad strategijai parengti gali prireikti 150 tūkst. eurų. Daugiau nei pusę kaštų prisiima savivaldybė, ketvirtadalį – Uosto direkcija, likę partneriai – po 6 proc. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos