„Šios investicijos skirtos siekiant išlaikyti terminalo konkurencingumą, užtikrinti greitą krovos darbų procesą bei išlaikyti lyderystę segmente“, – pranešime sakė KKT generalinis direktorius Vaidotas Šileika.
Pasak KKT, bendrovė šiemet už 16,4 mln. eurų įsigijo du STS (angl. Ship-To-Shore) kranus, skirtus konteinerių krovai iš laivo į krantą ir atvirkščiai, jie pakeis du senus kranus, be to, ji pirko du hibridinius RTG (angl. Rubber Tire Gantry) kranus, tuščių konteinerių keltuvą ir kitą krovos techniką.
„Kuo jie išskirtiniai? Jie yra elektriniai ir kartu regenuoja elektros energiją. Kai krovinį nuleidžia – jie nevartoja elektros energijos, o ją atiduoda į tinklą“, – paaiškino generalinis vadovas.
Visi kranai pagaminti Suomijos gamykloje „Konecranes“ ir į Klaipėdą atplukdyti vasarą, o dirbti pradėjo rugsėjį.
Vasarį naujų kranų įsigijimui bankas „OP Corporate Bank“ įmonei paskolino 14,7 mln. eurų.
KKT per metus aptarnauja daugiau nei 1200 įvairių laivų, pernai bendrovė perkrovė 6,27 mln. tonų krovinių – 7 proc. daugiau nei 2022 metais, arba 494 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU) – 15,5 proc. daugiau.
Pagrindiniai krovinių srautai – JAV, prietryčių Azija, Skandinavija.
Šiemet kompanija planuoja perkrauti per 7 mln. tonų krovinių. „Visi ženklai rodo, kad tai galime padaryti. Aštuonių mėnesių duomenys rodo, kad augome 13 proc. Jei augimas išsilaikys – peržengsime dar vieną laiptelį aštuonių milijonų link“, – teigė V.Šileika.
Skaičiuojama, kad KKT pajėgumas yra 700 tūkst. TEU. „Turime šiek tiek rezervo, bet visada yra pikiniai laikotarpiai, kuriuos reikia išgyventi ir kurie iš tiesų verčia pasiekus 75 proc. pajėgumų galvoti, kad būtina plėtra. Nepatogumus ima jausti mūsų klientai – laivybos kompanijos, automobilių vežėjai, kurie pasiima konteinerius iš terminalo. Tada reikia imtis priemonių, kaip suvaldyti procesus. Vienintelė išeitis – plėtra. Plėtra teritorijos, kurios faktiškai čia nebėra. Kiekvienas kvadratinis metras čia įsisavintas. Tad mums įdomus pietinės uosto dalies projektas. Mes su įdomumu stebime, kas vyksta“, – kalbėjo V.Šileika.
Anot jo, uostų ateitis – autonominiai sprendimai.
