Per dešimt metų iš plyno lauko Klaipėdos laisvoji ekonominė zona virto intensyvia pramonės teritorija. Dabar čia veikia 17 Lietuvos ir užsienio bendrovių, kurių bendra metų apyvarta siekia apie 3 mlrd. litų. Iš jų 80 procentų – eksportas.
Kitąmet, tikimasi, veiklą arba statybas čia pradės dar 5–6 potencialūs investuotojai.
„Iš naujų įmonių veiklos tai yra maisto pramonė ir sandėliavimas. Įdomus projektas, kuris galėtų ir turėtų būti kitais metais pradėtas įgyvendinti, yra elektromobilių gamykla.
Tarp labiausiai besidominančių šiuo metu investicijomis į Klaipėdą ir Klaipėdos LEZ yra metalo perdirbimo ir inžinerinės įmonės“, – sakė Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimuntas Kiudulas.
Per dešimtmetį valstybei ir Klaipėdos miestui LEZ veikiančios įmonės sumokėjo daugiau nei 300 mln. litų mokesčių. Ir nors Klaipėda patraukli, nes yra uostamiestis, zonoje teikiamos mokestinės lengvatos, dėl naujų investuotojų tenka kovoti su Lenkijos, Latvijos ir kitų šalių uostais. Pritraukti naujų investuotojų trukdo ir biurokratija.
„Daug ką gąsdina ilgos teritorijų planavimo procedūros, ypatingai teritorijų planavimo, kai reikia perplanuoti teritoriją. Poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai tyrimams – taip pat ilgos procedūros. Ilgos procedūros derinant ir ruošiant techninius projektus“, – vardija Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas.
Būtent dėl jų didžioji dalis potencialių investuotojų atsisakė galimybės verslą pradėti Klaipėdoje. Įeiti į rinką reikia tam tikru laiku, pavėlavusiesiems keliais mėnesiais – nebėra prasmės, teigia investuotojai.
Klaipėdos LEZ vadovai pripažįsta, kad dalies klientų, kurie galėjo sukurti nemažai darbo vietų, teko atsisakyti ir patiems. Ekonominė zona yra arti miesto, todėl pavojinga žmonių sveikatai veikla čia nepriimtina.
