Bendrovė dėl to kaltina uosto direkciją, o su panašiais planais į nugarą kvėpuoja kaimyniniai uostai, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
„Tiek konteinerių vien iš importo ir eksporto negali būti, turi atplaukti okeaniniai laivai ir prasidėti konteinerių paskirstymas“ – sako „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška.
Klaipėdos valstybinio uosto direkcija tikina, kad birželį bus paskelbtas konkursas farvaterio tobulinimo darbams ir iki metų pabaigos turėtų būti paplatintas kanalas, nukasami kampai, trukdantys saugiai laivybai.Anot jo, reikia, kad į uostą būtų įleidžiami 570 m ilgio laivai, tačiau kol kas toks leidimas negaunamas. Nors kita stambi konteinerių vežimo kompanija „Maersk“ nuo šių metų pradžios į Gdanską pradėjo plukdyti 320 m ilgio laivus. Apie konteinerių paskirstymo centro planus žinios pasiekia ir iš Rygos.
„Mus spaudžia laikas ir jei dar lauksim, kroviniai keliaus ten, kur yra konteinerių paskirstymo taškai, o kur dirbs „Mediterraean Shipping Company“ (MSC) – nežinia. Negalime sakyti, kad uosto direkcija nedirba, bet norime, kad tie procesai vyktų daug greičiau, būtų griežtesnė sprendimų kontrolė“, – ragina R.Juška.
Jis viliasi, jei ateinančiais metais prasidėtų uosto gilinimas iki 14,5 m, 2012 metais į uostą jau plauktų 300–310 m ilgio laivai.
Klaipėdos įmonės savininkė „Terminal Investment Limited“, kurios partnerė yra antra pagal dydį pasaulyje konteinerių vežimo kompanija MSC, planuoja, kad į Klaipėdos uostą plauktų okeaniniai konteinervežiai, o iš čia mažesniais laivais kroviniai būtų gabenami į kitus Baltijos uostus.
„Klaipėdos Smeltė“ buvo įsipareigojusi ir savo pažadus pristačiusi Vyriausybės strateginio planavimo komitete šiemet perkrauti 200 tūkst. TEU konteinerių, nors pernai bendra metinė viso uosto konteinerių krova buvo 247,982 tūkst. TEU.
Klaipėdos valstybinio uosto direkcija tikina, kad birželį bus paskelbtas konkursas farvaterio tobulinimo darbams ir iki metų pabaigos turėtų būti paplatintas kanalas, nukasami kampai, trukdantys saugiai laivybai. Jau yra pradėtas rengti techninis projektas, poveikio aplinkai vertinimas, po kurio paaiškės galimybės gilinti ir dar labiau platinti akvatoriją.
Pasak direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktoriaus Vido Karolio, po poros savaičių turėtų prasidėti ir derybos dėl krantinių, kuriomis naudojasi „Klaipėdos Smeltė“, rekonstrukcijos atnaujinimo darbų su „Jozef Mobius Bau-Aktien-gesellschaft“ ir „Klaipėdos hidrotechnika“.
