Pasak Benedikto Petrausko, „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo“ generalinio direktoriaus, tai labai pozityvus pavyzdys, kai uosto teritorija išnaudojama ne tik krovos darbams, bet ir produkcijai pagaminti.
„Montuotojas“ tiesiog prie krantinės per pusmetį surinko keturias 860 kub. metrų talpos cisternas, kurių aukštis siekia 18,5 metro, o skersmuo – 8 metrus. Vienas toks rezervuaras sveria apie 50 tonų. Talpykloms pakrauti į laivą buvo panaudotas plaukiojantis 100 tonų keliamosios galios kranas, jam talkino ratinis kranas, kurio maksimali keliamoji galia – 180 tonų. Vykdant talpyklų montavimą uoste, buvo išvengta brangaus pervežimo autotransportu.
„Tai viena paskutiniųjų krovos operacijų mūsų terminale šiemet, nes birželį krovos darbai bus stabdomi dėl krantinių rekonstrukcijos ir naujo ro-ro terminalo statybos“, – sako B.Petrauskas.
Anot jo, planuojama, kad bendrovė veiklą atnaujins jau kitais metais, kai pradės veikti naujasis keleivių ir krovinių terminalas. Šiuo metu „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ dar vykdo melasos ir kitų skystų krovinių krovą. Planuojama, kad per pusmetį įmonė iš viso perkraus apie 50 tūkst. tonų įvairių krovinių.
Pastačius naująjį ro-ro terminalą „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo“ metiniai krovos pajėgumai išaugs iki 5 mln. tonų. Prie terminalo krantinių vienu metu galės švartuotis iki 3 keltų, kurie per metus perveš apie 0,5 mln. vienetų autotransporto ir iki 1 mln. keleivių.
KKlaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir terminalo operatorius į terminalo statybas investuos beveik 200 mln. litų.
