„Pusmečio krovos rezultatas yra bendras mūsų kompanijos specialistų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto institucijų bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbas. Visos pusės profesionaliai atlikdamos savo funkcijas užtikrino Klaipėdos uosto patrauklumą ir stabilų krovinių judėjimą per KLASCO“, – pastebi KLASCO generalinis direktorius Aurius Pauža.
Anot jo, daugiausia darbo turėjo KLASCO Trąšų ir Jūrų perkėlos terminalai, kur krova augo po 35 proc.
Trąšų terminale daugiausia (1,1 mln. tonų) krauta Baltarusijos trąšų gamintojo „Belarus Kalij“ produkcijos. Baltarusiai šiemet stabiliai vykdo sutartinius įsipareigojimus – iš viso per metus planuoja perkrauti per 2 mln. tonų kalio trąšų. Jūrų perkėlos terminale pervežimų apimtis padidino pagrindinis KLASCO partneris ro-ro pervežimų versle „DFDS LISCO“.
„Prognozuoti krovos apimtis antroje metų pusėje labai sudėtinga, tačiau planuojame, kad jos bus panašios kaip per pirmus šešis mėnesius. Planuojamas metinis KLASCO krovos rezultatas – apie 10 mln. tonų krovinių“, – sako A.Pauža.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai baigus suplanuotus Klaipėdos jūrų uosto kanalo dugno valymo darbus, KLASCO birželio 30 d. pirmą kartą uosto istorijoje pakrovė birių trąšų laivą, kurio reali grimzlė siekė 13 metrų.
Pasak, KLASCO vadovo, šį faktą labai palankiai įvertino kompanijos klientai ir į tai atsižvelgdami planuoja frachtuoti didesnius laivus bei taip padidinti pervežimų efektyvumą.
