„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2022 04 06 /2022 04 07

Klastočių klestėjimo metas „Instagram“: 8000 eurų kainuojantis rankinukas – už 130 eurų

Nepaisant to, kad Lietuvoje ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių tokia veikla draudžiama, „Instagram“ socialiniame tinkle galima rasti ne vieną vadinamąjį butiką, kuriame galimai prekiaujama garsių prekių ženklų klastotėmis. Patys prekeiviai atsitveria tylos siena ir vietoj komentarų renkasi blokuoti žurnalistę arba neteikti jokių paaiškinimų. Policija dėl panašių pažeidimų pernai pradėjo 30 tyrimų.
Pardavinėjamos žymių prekės ženklų klastotės
Pardavinėjamos žymių prekės ženklų klastotės / „Instagram“ nuotr.

Klastotes pardavinėja po kelis šimtus eurų

Socialiniuose tinkluose Lietuvoje galima rasti ne vieną internetinę parduotuvę, kuri siūlo įsigyti neva garsiausių prekės ženklų rūbų ir aksesuarų.

Tarp tokių butikų instagrame – „de shop_premium“, „16.room_butik“, „Sil.room_women“, „Sil.room.women“.

Šiose socialinio tinklo paskyrose siūloma nusipirkti „Chanel“, „Christian Dior“, „Bottega Veneta“, „Yves Saint Laurent“ ir kitų žinomų prekės ženklų – galimai padirbinių, kurių kainos svyruoja nuo šimto iki kelių šimtų eurų. O originalios prekės kainuoja ir kelis tūkstančius eurų.

Pavyzdžiui, pirkėja prisistačiusi žurnalistė nusiuntė užklausą „de shop_premium“ butiko atstovams, klausdama, kiek kainuoja juoda, neva „Chanel“ prekės ženklo rankinė, pristatoma jų paskyroje. Atskriejo atsakymas, kad šios rankinės kaina – 130 Eur.

Ekrano nuotrauka/Rankinė
Ekrano nuotrauka/Rankinė

Tačiau oficialiame „Chanel“ tinklalapyje tokia rankinė kainuoja net 8,8 tūkst. dolerių (apie 8 tūkst. Eur).

Ekrano nuotr. /Chanel rankinės kaina oficialiame puslapyje
Ekrano nuotr. /Chanel rankinės kaina oficialiame puslapyje

Beje, pats galimai neoriginaliais gaminiais prekiaujantis „de shop_premium“ butikas ragina savo klientus neapsigauti ir neišsirinkti prastesnių prekių pas konkurentus.

„Mielosios mūsų klientės, yra daug skirtingų kokybių prekių, todėl neapsigaukite! Premium ir Lux yra skirtingos kokybės, dėl to Premium prekių kainos yra didesnės! NEAPSIGAUKITE! Batai, rankinės, kurių kainos apie 150 Eur, negali būti Premium kokybės! Mes esame su Jumis sąžiningi, todėl visiems savo naujiems klientams norime tai paaiškinti. Gauname nuotraukas, kad kažkas kitas parduoda Premium kokybės daiktus ir jų kaina apie 150 Eur, o pas mus daugiau kaip 200 Eur. Stebuklų nebūna, tai yra skirtingos prekės ir tiesiog norime įspėti Jus apie tai“, – rašoma butiko paskyroje.

Ekrano nuotr. /Prekyba klastotėmis internete
Ekrano nuotr. /Prekyba klastotėmis internete

Į „16.room_butik“ kreipėsi kita žurnalistė, apsimetusi pirkėja. Šios paskyros atstovai be jokios gėdos atskleidė, kad jų parduodamos prekės yra analogai ir atsiuntė palyginimą, kiek kainuoja originalūs daiktai. Už neva „Christian Dior“ kedus čia prašoma 49 Eur, neva „Balenciaga“ kedai čia atsieis 88 Eur.

Ekrano nuotr. /Prekyba klastotėmis internete
Ekrano nuotr. /Prekyba klastotėmis internete

Tuo metu „Sil.room.women“ už galimai padirbtus „Balenciaga“ kedus prašo net 160 Eur.

Išėjus straipsniui, „de shop_premium“ butikas persivadino į „Exlusive Shop PREMIUM“ (arba „exclusive_dp_shop“), o „Sil.room.women“ tapo „luxury.boutique_s2“ (arba „boutique.brend_love“). „16.room_butik“ persivadino į „_shop_13_“.

Pasinaudoja originalų nuotraukomis

Prabangių drabužių tinklo „Du broliai“ parduotuvės vadybininkas Andrius Jankauskas, apžiūrėjęs žurnalistės atsiųstas nuotraukas iš butikų „Instagrame“, 15min teigė, kad plika akimi matyti, jog dalis šių gaminių išties yra padirbiniai. Vis dėlto, jo manymu, dalyje nuotraukų veikiausiai yra pavaizduoti originalai – tokiomis fotografijomis pirkėjas greičiausiai apgaunamas.

„Jie nusisiurbia nuotraukas iš mados namų ir įkelia pas save. Arba nusiperka daiktą, o vėliau pirkėjui siunčia tik panašų daiktą“, – komentuoja jis.

Pasak A.Jankausko, jų įmonė yra oficialūs mados namų, tokių prekės ženklų, kaip „Gucci“, „Prada“, „Valentino“, „Dolce&Gabbana“, atstovai Lietuvoje, reprezentuojantys tai, ką šie sukuria, todėl jiems nereikia atpažinti, kas yra klastotė.

„Bet, kaip sakiau, dažniausiai matosi plika akimi, kad tai bandymas kažką atkurti. Šie prekeiviai pabrėžia, kad natūrali oda. Supraskite, kad kartais plastikas gali brangiau kainuoti. Ne tai svarbiausia. Ir tai demaskuoja tuos prekeivius“, – sako pašnekovas.

Joks prestižinis prekės ženklas neteiks savo prekių į tokius pardavimų „taškus“.

Jo teigimu, joks prestižinis prekės ženklas neteiks savo prekių į tokius pardavimų „taškus“. Jie bendradarbiauja tik su oficialiais tos šalies atstovais, kurie autorizuoti pardavinėti jų produkciją.

Vietoj komentaro – blokavimas

Kai 15min susisiekė su „de shop_premium“ butiku dėl oficialaus komentaro, šią paskyrą prižiūrintys asmenys atsakymą apie 130 Eur kainuojančią rankinę ištrynė, o anketos statusą pakeistė į privatų. Tad informacija, skelbiama šioje paskyroje, žurnalistei tapo neprieinama.

Ekrano nuotr. /Prekyba klastotėmis internete
Ekrano nuotr. /Prekyba klastotėmis internete

Panašiai pasielgė ir kiti, gavę užklausą, kodėl verčiasi nelegalia veikla. „16.room_butik“ užblokavo, o „Sil.room_women“, „Sil.room.women“ anketų savininkai(-ės) nieko neatsakė.

Turi paklausą

Tarptautinės kovos prieš klastotes asociacijos SNB-REACT regiono vadovas Kazimieras Saržickas, visų pirma, pastebi bendrą problemą dėl intelektinės nuosavybės.

„Pačią intelektinę nuosavybę pakankamai lengva pavogti. Naudojamasi tuo, kad žmonės vis tiek nori įsigyti prekių su žinomais ženklais. Paklausa tokioms prekėms visada yra didesnė, nei toms, kurios yra be prekės ženklų. Klastotojai naudojasi tais žinomais prekės ženklais, nes sukurtos populiarios, atkreipiančios dėmesį prekės“, – 15min komentavo asociacijos, kuriai priklauso daugiau kaip 300 prekės ženklų, kurie rūpinasi, kad klastočių būtų mažiau.

Intelektinių teisių turėtojai, pasak pašnekovo, investuoja daug laiko ir pinigų, kad sukurtų produktus, kurie turėtų pasisekimą rinkoje.

Tuomet, kai pirkėjas įsigyja už kelis eurus Kinijoje nupirktą žinomo prekės ženklo padirbinį, jam sukuriama iliuzija, kad jis už labai gerą kainą įsigyja puikų daiktą. Vis dėlto, pašnekovas pažymi, kad iš tiesų juk yra atvirkščiai – pirkėjas gauna bevertį daiktą, mokėdamas brangiai.

Pradėta apie 30 tyrimų

Tokie aktyviai socialinėje erdvėje veikiantys „verslai“, parduodantys garsių prekės ženklų padirbinius, atsiduria policijos akiratyje. Už pramoninės nuosavybės teisių pažeidimą numatyta tiek administracinė, tiek ir baudžiamoji atsakomybė.

Lietuvos policijos turimais duomenimis, 2021 metais pradėta 30 teisenų dėl nusižengimų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekso 125 straipsnyje (Pramoninės nuosavybės teisių pažeidimas).

„Tokia nelegali veikla yra žinoma, socialiniai tinklai aktyviai stebimi dėl nelegalios prekybos, susijusios su svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimo, kuomet asmenys siūlo įsigyti garsių prekių ženklais pažymėtus drabužius, avalynę, aksesuarus už kur kas mažesnę rinkos kainą“, – 15min komentavo Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Ramūnas Matonis
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Ramūnas Matonis

Jo teigimu, dažniausiai prekės būna akivaizdžios klastotės, kitas – sunku atskirti, ar tai padirbinys, ar originali prekė, todėl į šiuos klausimus atsako specialistas, atlikęs ekspertizę.

Taip pat socialiniame tinkle „Facebook“ į policijos virtualaus patrulio puslapį gaunama nemažai informacijos apie tokią asmenų veiklą su padirbinių nuotraukomis, nurodytomis kainomis. Po atlikto tyrimo dažniausiai nustatoma, kad taip pat asmenys šia veikla užsiima ir neturėdami leidimo verstis komercine veikla.

Svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų prekių laikymas ar gabenimas komerciniais tikslais asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 125 straipsnį arba baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso 204 straipsnį (svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas).

O Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė 15min teigė, kad tarnyba nesulaukia daug vartotojų kreipimųsi dėl galimai padirbtų prekių. Dažniausiai kreipiamasi dėl kosmetikos gaminių, pavyzdžiui, kvepalų kokybės, drabužių ar avalynės, rečiau dėl elektrotechnikos gaminių.

Turėdama pagrįstų įtarimų, kad prekiaujama klastotėmis, VVTAT kreipiasi į policiją.

Kaip atpažinti klastotę

VVTAT pataria, kad vartotojai, norėdami išvengti problemų, turėtų atkreipti dėmesį, kad gerai žinomo prekės ženklo prekė, kuri yra parduodama už daug mažesnę kainą, negu ji įprastai galėtų kainuoti, galimai yra klastotė.

„Atsižvelgiant į tai, turint pagrįstų įtarimų, kad vykdoma prekyba padirbiniais, siūlytume kreiptis į teisėsaugos institucijas (pavyzdžiui, į Lietuvos kriminalinės policijos biurą) pateikiant pareiškimą dėl pardavėjo galimai neteisėto prekinio ženklo naudojimo“, – ragina D.Malinauskienė.

Siekiant įsitikinti, ar konkretus gaminys nėra klastotė, vartotojai galėtų kreiptis ir pasiteirauti išsamesnės informacijos į konkretaus prekės ženklo gamintoją arba gamintojo atstovą Lietuvoje.

Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) atsakomybė numatyta:

  • 1. Svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų prekių laikymas, gabenimas komerciniais tikslais arba panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą užtraukia baudą nuo 280 Eur iki 600 Eur.
  • 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 600 iki 850 Eur.
  • 3. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų prekių arba panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą neteisėtai pagamintų prekių ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimą.
  • 4. Svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų prekių arba panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą neteisėtai pagamintų prekių gamybos priemonės ar įranga – techninė įranga, medžiagos ir kitos priemonės, kurios išimtinai ar dažniausiai naudojamos šioms prekėms gaminti arba kurių paskirtis ir naudojimo tiesioginis tikslas – gaminti šias prekes.

Muitinė gali sunaikinti prekes, bet į rinką padirbinių patenka

Stasys Drazdauskas, teisės firmos „Sorainen“ ekspertas, advokatas sako, kad padirbtų prekių prekyba yra uždrausta tiek Lietuvoje, tiek ES, tiek ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.

„Už svetimo prekių ženklo naudojimą gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė. Šalia tokių nusikaltimų baudžiamojo persekiojimo, kurį gali vykdyti policija, ES mastu veikia kontrolės priemonės muitinėje. Muitinė gali įtariamas padirbtas prekes sulaikyti ir sunaikinti“, – perspėja S.Drazdauskas.

Baudžiamajame kodekse atsakomybė numatyta:

  • 1. Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
  • 2. Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo nedidelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu.
  • 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Pasak jo, žinoma, ne visos siuntos yra pastebimos, tad padirbtų prekių į rinką gali patekti.

„Prekių ženklų savininkai taip pat stebi rinkas. Taigi gavę informacijos iš muitinės ar pastebėję neteisėtą prekių platinimą internete, reiškia reikalavimus pažeidėjams nutraukti neteisėtą veiklą, reikalauja žalos atlyginimo, praneša policijai“, – komentuoja advokatas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Stasys Drazdauskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Stasys Drazdauskas

Apsaugos sistema, anot jo, veikia, tačiau, kaip ir bet kokie kiti draudimai, ji negali užtikrinti, kad pažeidimų nebus apskritai daroma.

Lygina su eismo taisyklių pažeidėjais

Tokios nuomonės laikosi ir su policija dirbančios Tarptautinės kovos prieš klastotes asociacijos SNB-REACT regiono vadovas K.Saržickas. Jo teigimu, negalime sakyti, kad muitinė nieko nedaro.

„Skaičiuojama, kad tokių klastotų prekių per savaitę muitinėje sulaikoma tarp keliolikos ir keliasdešimt. Tiesiog srautai dideli. Čia galima palyginti su eismo taisyklių pažeidėjais, tikrai ne visi yra sugaunami, nors gatvėje matysime, kad kažkas važiuoja greičiau už mus. Tai čia yra panašiai – mąstai yra dideli“, – sako pašnekovas.

„Čia galima palyginti su eismo taisyklių pažeidėjais, tikrai ne visi yra sugaunami, nors gatvėje matysime, kad kažkas važiuoja greičiau už mus. Tai čia yra panašiai – mąstai yra dideli“, – sako K.Saržickas.

Pasak K.Saržicko, Lietuva pagal sulaikymų skaičių nenusileidžia kitoms Europos Sąjungos šalims.

„Bendradarbiaujame su muitine, teikiame prašymus sustabdyti prekes su mūsų atstovaujamais prekės ženklais. Jie informuoja, kad sulaikyta ir reikia patikrinti, ar klastotės, ir tuomet jau imamės teisių veiksmų prieš importuotoją. Dar viena kryptis – interneto stebėsena. Prie to dirba atskiras padalinys“, – pasakoja jis.

Pašnekovas skaičiuoja, kad per metus globaliu mastu iš interneto išimama apie du milijonus skelbimų, siūlančių klastotes.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs