Ką apie tai kalbantys ekspertai turi galvoje, ar tai rimta ir kaip tam pasiruošti?
Jei nepaveikia mūsų kiemo, nereiškia, kad nepaveiks piniginės
„Klimato kaita nėra ta tema, kuria kalbėti nori daugelis, nes atrodo tolima, nesuprantama, o Lietuvoje mažai pastebima, išskyrus tai, kad turime ilgesnę vasarą ir mažiau šaltą žiemą. Vis dėlto klimato kaita nėra tik naujiena vakaro žiniose. Europos finansų ekspertai sako, kad klimato kaitos poveikis ekonomikai ir finansų sistemai jaučiamas ir tai vis stipriau atsispindi mūsų kasdienybėje.
Jei, pavyzdžiui, Ispanijoje liūtys nuplauna plantacijas ir tai sumažina, apelsinų ar alyvuogių derlių, šių produktų kainos šoka visoje Europoje, nes didelę dalį produktų importuojame būtent iš ten. Ir čia tik labai smulkus pavyzdys, kol kas jaučiamas mažiau, nes produktai vos keli, bet įsivaizduokite, jei klimato stichijos palies daugiau skirtingų produktų gamintojų, augintojų ir tiekėjų ir dėl to mums visiems stipriai kils kainos? Jei dėl klimato pokyčių šoks energijos kainos? Jei pietuose gyventi taps nebeįmanoma dėl karščio ir turėsime didelę bangą imigrantų iš Pietų Europos?
Daug dalykų gali keistis būtent dėl klimato kaitos, todėl šiandien privalome geriau įvaldyti savo finansus ir priimti sprendimus galvojant ne tik apie asmeninę gerovę šiandien, bet ir galimus pokyčius ateityje“, – tyrimą komentuoja „Viena sąskaita“ generalinė direktorė Aušra Čiuplienė.
Finansines rizikas labiausiai pajaus tie, kurie nesiruošia
Vilma Biekšaitė-Ramoškienė, finansinių konsultacijų bendrovės „iFuture Investments“ valdybos narė, sako, kad asmeninių finansų rizikas labiausiai pajaus tie, kurie visiškai nekreipia dėmesio į klimato kaitą ir nesiruošia finansiškai netikėtiems dalykams. Pasak jos, vieną pavyzdį, kas nutinka, kai nesi pasiruošęs finansiškai, jau turėjome: per Covid19 pandemiją daug žmonių neturėjo jokios finansinės pagalvės, neteko darbų, ir nors kainos sukilusios nebuvo, patyrė rimtus finansinius iššūkius.
„Ir Lietuvoje buvo tokių situacijų, kai dėl nepagalvojimo apie klimato kaitą žmonės patyrė finansinių nuostolių. Užteko vos vienos audros ir didelė dalis žmonių liko be elektros, turėjo skubiai įsigyti elektros generatorius. Nors ir žinojo, kad turi daugybę naujų elektra varomų įrenginių, išmaniuosius namus, gyvena, pavyzdžiui, prie miško, bet nesitikėjo tokios situacijos, kad gali tekti gyventi kelias dienas be elektros. O skubus priemonių įsigijimas kainavo brangiai.
Esminis dalykas čia yra tai, jog tie, kurie nė kiek nesidomi klimato kaita, gyvena nepasiruošę, neįvertina galimų rizikų, o vėliau dėl to nukenčia. Čia gebėjimas kaupti finansus netikėtiems atvejams, įvairūs draudimai rizikoms amortizuoti bei apsaugos sveikatai, gyvybei tampa raktiniais dokumentais“, – sako finansų ekspertė.
Pasiteisinimai netaupyti egzistuoti nebegali
Paklausta, kaip sąmoningai ruoštis galimiems klimato kaitos padariniams, finansinio raštingumo specialistė sako, kad pirmiausia asmeninėje sąskaitoje privalome turėti bent kelių mėnesių atlyginimo dydžio pinigų sumą, vadinamąją „finansinę pagalvę“: „Ji yra bene paprasčiausias būdas pasiruošti bei leidžia apsidrausti nuo skaudžiausių likimo smūgių bei tragiškų pasekmių.
Iš esmės, kone visi ekonomistai valdyti finansams rekomenduoja vadovautis formule: 50 % – 30 % – 20 %: 50 % visų šeimos pajamų skiriama būtinosioms išlaidoms: maistui, nuomai, paskolai, mokesčiams. 30 % pajamų skiriama pramogoms, pavyzdžiui, kelionėms, renginiams, vaikų ekskursijoms, hobiams, pomėgiams. Likusius 20 % reikėtų atidėti šeimos ateičiai arba investuoti. Vien šia formule vadovaujantis jau turėsime gerą pasiruošimą netikėtumams“.
„iFuture Investments“ valdybos narei antrina ir „Viena sąskaita“ generalinė direktorė Aušra Čiuplienė, sakanti, kad šiandien negali egzistuoti jokie pasiteisinimai, kodėl finansai nėra valdomi pagal minimą formulę: „Jei anksčiau dar buvo galima sakyti, kad finansus supranta ne kiekvienas, tai yra sudėtinga, tai šiandien toks pasiteisinimas apskritai neturi egzistuoti. Gyvename technologijų amžiuje, kai beveik viską išspręsti gali prieinami sprendimai“.
