Tačiau Stasio Kropo, Lino Čiapo, Dano Vengraičio ir Giedriaus Šidlausko darbas vargu ar tiks populiariosios literatūros mėgėjui – tai solidus ir akademiškas leidinys tiek savo struktūra, tiek kalba, tiek temos nagrinėjimo būdu. Tiesa, autoriai šįkart atsisakė Lietuvoje leidžiamiems moksliniams darbams būdingo (ir gerokai saugesnio) temos atskleidimo, analizuojant praeities įvykius, ir ėmėsi preparuoti dar šiltus, tebesitęsiančius procesus. Autoriai netgi leido sau prognozuoti ir vertinti būsimųjų bankininkystės reguliavimo priemonių poveikį sistemai.
„2008 metų globali finansų krizė iš esmės pakeitė bankininkystės, kaip ūkio kraujotakos sistemos, suvokimą ir požiūrį į bankus bei bankininkus. Maža to, krizė parodė, kad finansų rinkos dalyviai, reguliuotojai, politikai ir akademinė bendruomenė stokojo supratimo, kokios yra tikrosios pasaulinės finansų rinkos rizikos, ir kaip jas reikėtų valdyti. Tai skausmingas praregėjimas, tačiau jis paskatino iš naujo pažvelgti į bankus, jų veikimo modelį, peržiūrėti reguliavimo instrumentus ir bankų valdymo principus. Iš esmės, daug ką reikia mokytis iš naujo, o mokymuisi reikalinga situacijos analizė ir studijos“, – knygos atsiradimo priežastis aiškina profesorius Stasys Kropas.
Maža to, krizė parodė, kad finansų rinkos dalyviai, reguliuotojai, politikai ir akademinė bendruomenė stokojo supratimo, kokios yra tikrosios pasaulinės finansų rinkos rizikos, ir kaip jas reikėtų valdyti.
Autoriai sako, kad knyga, visų pirma skirta finansų ar viešajame sektoriuose dirbantiems specialistams, ekonomikos mokslus studijuojantiesiems, bankų darbuotojams, tačiau taip pat pravers ir žurnalistams bei verslininkams, norintiems aiškiau suvokti bankų veikimo ypatumus ir jų priimamų sprendimų logiką.
Autoriai nuosekliai apžvelgia finansų krizės poveikį bankininkystei, nagrinėja bankų veiklos ir reguliavimo aplinką ir priežiūros sistemą, bankų veiklos tikslus ir riziką. Daug dėmesio skiriama ir specifiniams bankų veiklos aspektams: kredito rizikos ir banko paskolų bei kito turto pavertimui vertybiniais popieriais, palūkanų likvidumo, banko pelningumo, palūkanų normos rizikos ir banko kapitalo valdymui.
„Ką tik išleista finansų sektoriaus specialistų parengta studija maloniai nustebino tuo, kad joje autoriai pamėgino (sėkmingai) suderinti kruopščiai atliktą akademinę analizę ir temas, kurių nagrinėjimas vis dar yra ėjimas karštais pėdsakais. Lietuvos akademiniame pasaulyje paprastai laikomasis saugesnio atstumo, tikintis, kad tokiu būdu tyrimas taps objektyvesnis ir išsamesnis, tačiau tokia strategija paprastai reiškia ir prarastą aktualumą. Šiuo atveju turime ne straipsnį, ne įžvalgų rinkinį, o knygą, kuri nagrinėja tai, kas ką tik įvyko ar dar tik įvyks. Taigi, turime aktualią studiją, kuri ne tik išsamiai atskleidžia bankų valdymo mechanizmą, bet ir įvertina jį pasaulinės finansų krizės pamokų ir dinamiškai besikeičiančios reguliavimo aplinkos kontekste“, – knygos recenzijoje sako G.Galvanauskas.
Knygą „Banko finansų valdymas: krizės pamokos ir reguliavimo priemonių poveikis“ išleido Vilniaus universiteto leidykla. Ją įsigyti galima Vilniaus universiteto leidybos direkcijoje.
Prof. dr. S.Kropas yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokykloje dėstytojas.
Danas Vengraitis yra bendrovės „McKinsey & Company“ patronuojamosios mažmeninių bankų konsultavimo įmonės „Finalta“ asocijuotas direktorius.
Giedrius Šidlauskas yra Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų generalinio direktorato ekonomistas, o Linas Čiapas yra banko „Sumitomo Mitsui“ biuro Londone Naujų produktų ir finansų patarėjų grupės vadovas.
