Lietuvos verslo ir ekonomikos skatinimo planui beviltiškai įstrigus – praėjus nuo karantino pradžios 7 savaitėms su COVID-19 pasekmėms skirtų „Invegos“ priemonių verslui vis dar panaudota mažiau nei 3 proc., Vyriausybė galėtų iš kitų šalių pasimokyti, kaip remti verslą .
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) prašymu Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje biuro vadovas Arnoldas Pranckevičius pateikė komitetui sąrašą efektyviausių pagalbos verslui priemonių Austrijoje, Vokietijoje ir Švedijoje.
Tarp šių priemonių – ir 100 proc. valstybės garantijos paskoloms, ir per 24 valandas išduodami kreditai, ir 9–15 tūkst. eurų subsidijos smulkiam verslui bei savarankiškai dirbantiems asmenims.
Tuo tarpu Lietuvoje, kaip pabrėžė 15min jau anksčiau paviešinta Vyriausybės užsakymu strateginės analizės centro „Strata“ parengta Lietuvos ekonomikos skatinimo plano analizė, trūksta naujų priemonių ir realių pinigų.
Kelis užsienio pavyzdžius jau pritaikė
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas 15min tvirtino, kad atsižvelgiant į užsienio šalių pavyzdžius Lietuvos ekonomikos skatinimo planas tobulinamas ir šiuo metu.
Kaip pavyzdį jis minėjo šią savaitę Vyriausybės patvirtintas subsidijas smulkioms įmonėms iki 9 darbuotojų, kurios galės atgauti dalį 2019 metais sumokėtų mokesčių. Subsidijos smulkioms įmonėms teikiamos ir Vokietijoje, ir Austrijoje, ir Švedijoje.
O atsižvelgdamas į Švedijos pavyzdį, kur paramą smulkiam verslui nuo sumokėtų mokesčių padalija Valstybinė mokesčių inspekcija, BFK su tokiu pat pasiūlymu kreipėsi ir į Lietuvos finansų ministeriją.
Apskritai V.Ąžuolo nuomone, panagrinėjus kitų šalių pavyzdžius matyti, kad Lietuvoje priemonės panašios – kreditai, portfelinės garantijos, tačiau, pavyzdžiui, Vokietijoje parama esą juda greičiau, nes, skirtingai nei Lietuvoje, valstybei nereikia derėtis su finansiniais tarpininkais – paramos dalijimui pasitelkiami valstybiniai žemių bankai.
„Valstybė jiems paveda, kad reikia greitai padėti verslui ir jie tai daro, o „Invegos“ priemonių skirstyme daug kur stringama dėl finansinių tarpininkų, nes jie derasi, kiek gaus už administravimą. Tuose ginčuose tarp finansų tarpininkų ir valstybės viskas užstrigę“, – apgailestavo Seimo BFK pirmininkas.
Austrijoje: paskola – per savaitę
Tačiau panagrinėjus Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje biuro surinktus finansinių priemonių kitose šalyse pavyzdžius matyti, kad problemos slypi ne tik ginčuose su finansiniais tarpininkais, bet ir pačiose priemonėse.
Konkretūs šalių pavyzdžiai rodo, kad Lietuva turi panašių finansinių priemonių, kaip ir kitos šalys, tačiau, pavyzdžiui, Austrija ar Vokietija orientuojasi į greitą ir efektyvų paramos išdalinimą, netaiko papildomų reikalavimų besikreipiančioms įmonėms ir yra numačiusios trumpus terminus, per kuriuos parama turi pasiekti verslą.
Pavyzdžiui, reaguodama į poreikį remti įmones Austrija netgi įsteigė specialiai tam tikslui skirtą garantijas teikiančią agentūrą. Iš viso Austrijoje apyvartinio kapitalo paskolų garantijoms tiek mažoms, tiek didelėms paveiktoms įmonėms skirta 15 mlrd. eurų ir garantuojama 90 proc. paskolos. Priminsime, kad „Invega“ portfelinės garantijos priemonėje prisiima 80 proc. riziką.
Paskolos laikotarpis – iki 5 metų, iš įmonių nereikalauja įkeisti jokio turto. Šiuo atveju Austrijos plėtros bankas savo sprendimą priima per 24 valandas.
Didelis dėmesys Austrijoje skiriamas paramos teikimo greičiui. Mažos ir vidutinės įmonės turi kreiptis į savo banką, kuris savo ruožtu kreipiasi į Austrijos plėtros banką, o paskola turėtų būti suteikta per 7 darbo dienas.
Taip pat sukurtos specialios garantijų schemos mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurioms garantuojama iki 100 proc. paskolos sumos iki 0,5 milijono eurų ir 90 proc. sumos, viršijančios šią ribą. Paskolos laikotarpis – iki 5 metų, iš įmonių nereikalauja įkeisti jokio turto. Šiuo atveju Austrijos plėtros bankas savo sprendimą priima per 24 valandas.
Austrijoje pritarimą paskolai reikia duoti per 24 valandas, Švedijoje – per 7 darbo dienas. Tad ir Lietuvoje kiekvienoje priemonėje reikia peržiūrėti terminus ir galvoti, kaip galima juos sutrumpinti, – sutiko V.Ąžuolas.
V.Ąžuolas sutiko, kad Lietuvoje taikomoms priemonėms taip pat reikėtų numatyti terminus per kiek parama turi būti suteikta. „Austrijoje pritarimą paskolai reikia duoti per 24 valandas, Švedijoje – per 7 darbo dienas. Tad ir Lietuvoje kiekvienoje priemonėje reikia peržiūrėti terminus ir galvoti, kaip galima juos sutrumpinti“, – sakė Seimo narys.
Austrijoje numatyta ir ne viena subsidija smulkiems verslams bei savarankiškai dirbantiems asmenims, nukentėjusiems nuo COVID-19. Panašių priemonių turi ir Lietuva.
Mažoms ir vidutinėms įmonėms, netekusioms bent 40 proc. pajamų ir atitinkančioms kitus kriterijus, valstybė teikia subsidijas fiksuotosioms ir veiklos išlaidoms, siekiančiomis 25–75 proc. išlaidų (pvz., nuomos, palūkanų, komunalinių paslaugų ir pan.).
Mikroįmonėms (iki 10 darbuotojų) ir savarankiškai dirbantiems yra teikiamos subsidijos, priklausančios nuo praėjusių metų apyvartos – iki 1000 eurų už kovą–balandį ir iki 2000 eurų tris mėnesius laikotarpiu nuo balandžio iki gruodžio. Paramos prašymus, pateiktus el. formos būdu, nagrinėja Austrijos prekybos rūmai.
Papildomai taikomos trumpalaikio darbo paramos ir mokesčių atostogų schemos, o 9 Austrijos žemės taiko papildomas subsidijų schemas.
Vokietijoje: smulkioms įmonėms – 100 proc. garantija
Dar didesnes subsidijas nukentėjusiam verslui dalija Vokietija, kuri įsipareigojo įmonių likvidumui skirti neribotą sumą garantijų, tam numatant naujas ir peržiūrint galiojančias priemones, rodo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje biuro surinkti pavyzdžiai.
Pavyzdžiui, krizės paveiktam smulkiam verslui (iki 10 darbuotojų) numatyta 50 milijardų eurų subsidijų sistema vienkartinėmis 9–15 tūkst. eurų išmokomis. Šią paramos schemą administruoja Vokietijos žemės ir gali padidinti išmokas savo nuožiūra, tam tikrais atvejais iki 60 tūkst. eurų.
Šiek tiek didesnėms įmonėms – nuo 10 iki 250 darbuotojų – sukurtas naujas greito kredito instrumentas KfW Schnellkredit, kuriuo valstybė prisiima 100 proc. rizikos.
Šiuo atveju maksimali paskolos suma negali viršyti 2019 metų 3 mėnesių vidutinės apyvartos arba įmonėms iki 50 darbuotojų – 0,5 milijono eurų, virš 50 darbuotojų – 0,8 milijono eurų. Metinės palūkanos siekia 3 proc., nereikalaujama įkeisti turto ar atlikti kredito rizikos vertinimo, o skolą galima grąžinti per 10 metų atidedant skolos mokėjimą dvejiems metams. Bendra KfW garantijų programos suma sieks 820 milijardų eurų (24 proc. Vokietijos BVP).
Pasak V.Ąžuolo, šis pavyzdys – vienas iš geriausių ir tinkamiausių Lietuvai.
„Nors mūsų apmokėtinų sąskaitų priemonė ASAP yra panaši priemonė, girdime, kad ji sudėtinga, nes vienos įmonės nepateikusios sąskaitų, kitos neužregistravusios, trečios užsienyje išrašiusios, tad kol verslas viską sudėlioja, užstringa procesas. Geresnis Vokietijos pavyzdys – pasiskolinti galima sumą nuo apyvartos, o kai gauni paskolą, apmoki, ką nori – ar sąskaitas, ar kažką kitą“, – lygino V.Ąžuolas.
Vokietijoje taip pat buvo įsteigtas 400 milijardų eurų (11,6% BVP) ekonomikos stabilizacijos fondas, administruojamas Vokietijos finansų agentūros, jis investuos į skolos ir nuosavybės vertybinius popierius įmonių, kurių metinė apyvarta viršija 50 milijonų eurų.
Tokį fondą ketinama steigti ir Lietuvoje.
Be to, Vokietijos federalinė vyriausybė didelį dėmesį skiria verslo paramai per trumpalaikio darbo ir nepilnos darbo dienos paramos schemas.
16 Vokietijos žemių yra numačiusios ir kitas paramos schemas (31 milijardo eurų vertės parama, daugiau nei 60 milijardų eurų garantijos), kurios papildo centrinės valdžios paramą.
Estijoje – dotacijos turizmui
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius 15min tvirtino, kad jei anksčiau žavėjosi Vokietijos pagalbos verslui priemonėmis, tai dabar kaip patraukliausią išskirtų Estijos pagalbą verslui.
Balandžio 21 dieną EK patvirtino aštuonias Estijos priemones, kuriomis numatyta skirti 10 mln. eurų tiesioginių dotacijų mažoms įmonėms, kurios sustabdžiusios veiklą perorientuoja į kitą, 25 mln. eurų – turizmui ir kitoms sritims.
„Visos priemonės orientuotos pirmiausia į darbo vietų išsaugojimą ir nukreiptos į ekonomikos skatinimą išlaikant darbo vietas ir sukuriant pridedamąją vertę, kas garantuotų per mokesčius pajamų grįžimą į biudžetus. O mes ieškome naujų dalykų, tačiau galutinis eksperimento rezultatas – 2,2 proc. panaudotų lėšų praėjus pusantro mėnesio“, – analizuoti kitų šalių finansinių priemonių paketą ragino A.Butkevičius.
A.Butkevičiaus nuomone, Lietuvoje, skirtingai nuo Estijos, įmonės turi praeiti ilgą biurokratinį kelią, kad gautų išmokas.
„Estijoje įmonės dotacijas gauna labai greitai, nereikia praeiti ilgo biurokratinio kelio, kas daroma Lietuvoje – „Creditinfo“, „Sodros“, VMI vertinimai. O Estijoje atsižvelgia į įmonės veiklą pernai, sumokėtų mokesčių dydį ir jau gali pretenduoti į tam tikrą sumą pinigų kaip dotaciją“, – pabrėžia A.Butkevičius.
Švedijoje – mokestinės paskolos
Švedijoje įmonės gali gauti mokestines paskolas: galima atidėti PVM, pajamų, socialinio draudimo įmokų mokėjimą periodui nuo 2020 m. sausio 1 d. Tuo atveju, jei įmonės, kurios PVM už 2019 metus jau sumokėjo, šias lėšas gali laikinai susigrąžinti. Mokestinių paskolų kaina – 3,1 proc. per metus, pirmasis pusmetis nemokamas.
Savarankiškai dirbantys asmenys taip pat gali susigrąžinti sumokėtus mokesčius už 2019 metus, o mokestinės paskolos gaunamos užpildant prašymą Švedijos mokesčių inspekcijai.
Panaši priemonė šiuo metu kuriama Lietuvoje.
Tuo tarpu siekiant padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms Švedijoje buvo įkurtas 100 milijardų kronų verslo paskolų garantijų fondas, garantuojantis 70 proc. paskolų vertės iki 75 milijonų kronų. Paskolos teikiamos iki 3 metų, o paskolas gaunančios įmonės turi prisiimti tam tikrus įsipareigojimus (pvz., nemokėti dividendų).
Dar viena pagalbos priemonė orientuota į eksportuojantį verslą. Švedijos eksporto kredito agentūra gavo papildomus 500 milijardų kronų, kad padidintų eksportuojančioms smulkioms ir vidutinėms įmonėms teikiamas kredito apimtis.
Garantuojama paskolų apyvartiniam kapitalui dalis buvo padidinta nuo 50 proc. iki 80 proc. paskoloms iki 2 metų. Įmonės, kurios tiekia prekes ar paslaugas eksportuojančioms įmonėms, taip pat gali gauti garantiją. Įmonės dėl paskolų turi kreiptis į komercinius bankus, o bendrovės, kurių metinė apyvarta viršija 200 milijonų kronų, gali gauti paskolą tiesiogiai iš valstybės valdomos eksporto kredito korporacijos.
Taip pat taikomos socialinio draudimo įmokų nuolaidos, parama nuomos išlaidoms.
