„Faktiškai buvo galima tada didinti valstybės skolą, pavyzdžiui, dviem milijardais litų, nuo to niekas nebūtų atsitikę, nes mes kol kas vykdome Mastrichto kriterijų. (…) Valstybės skolą, aišku, irgi reikės grąžinti, bet tai nereikės po metų, gal dvejų, ją galima refinansuoti, galima nukelti ilgesniam laikotarpiui, kada bus ekonominė situacija geresnė “, – sakė premjeras.
Buvo galima tada didinti valstybės skolą, pavyzdžiui, dviem milijardais litų, nuo to niekas nebūtų atsitikę.
Tuo tarpu konservatoriams būnant valdančiojoje koalicijoje, A.Butkevičius nuolat kritikavo juos už didelę valstybės skolą.
„Galima sakyti, kad milijardai pravalgomi, užuot įliejus juos į ekonomikos skatinimą. Tokiu būdu skolos augina naujas skolas, tik atiduoti teks su palūkanomis. Žalos verslui ir ekonomikai atnešusi mokesčių reforma privertė didelę dalį verslo trauktis į šešėlį – biudžetas prarado pajamas. O Vyriausybė ir toliau skolinasi, tik apie tai Lietuvos žmonės sužino tuomet, kai pats faktas jau įvykęs. Jei jau skolinamasi Lietuvos žmonių vardu, tai šalies gyventojai turi būti apie tai informuoti plačiau. Dabar akivaizdu, apie skolas kalbama tyliai, o apie tariamai gerėjantį gyvenimą šaukiama garsiai. Konservatorių Vyriausybė lengva ranka skolos naštą perkels ant visų Lietuvos žmonių pečių, kurie kenčia jau dabar? Apie pinigų grąžinimą valdantieji negalvoja, suprantama, juk skolas turės grąžinti kita Vyriausybė“, – 2010 metais kalbėjo A.Butkevičius.
Skolos augina naujas skolas, tik atiduoti teks su palūkanomis.
2012 metų lapkritį, vos paskirtas premjerui, A.Butkevičius, duodamas interviu „Respublikai“ vėl sukritikavo buvusią Vyriausybę už skolų auginimą: „Nėra ko girti už esą suvaldytus viešuosius finansus žinant to stabilizavimo kainą: pasiskolinta apie 30 mlrd. litų, į emigraciją išvaryta nauji šimtai tūkstančių jaunų, sveikų, darbingų žmonių".
2013 metų balandį premjeras A.Butkevičius, pristatydamas buvusios Andriaus Kubiliaus Vyriausybės 2012 metų ataskaitą, vėl nesusilaikė nuo kritikos dėl didelio skolinimosi: „Valstybės finansų sistema buvo stabilizuota, sumokant itin aukštą kainą – skolinantis aukštomis palūkanomis, didinant mokesčius ir toleruojant didelę infliaciją. Kasmetinė palūkanų našta, išaugusi nuo 0,8 mlrd. Lt 2008 metais iki 2,3 mlrd. Lt šiemet, yra tik valstybės skolų ledkalnio viršūnė.“
Lietuvos skola šiuo metu siekia beveik 50 mlrd. Lt.
