„Danske Bank“, „Swedbank“, „Nordea“, „ING Gruep“, „Credit Agricole“, „Deutsche Bank“, „KBC Group“, „Reiffeisen Bank International“, „ABN Amro Group“, „Cooperatieve Rabobank“, „Turkiye Garanti Bankasi“ Nyderlandų padalinys – šie bankai yra pinigų plovimo skandalo epicentre. Tarptautinis valiutos fondas daro prielaidą, kad per metus „išplaunama“ apie trilijoną dolerių.
KLAUSYKITĖS APIE TAI SPECIALAUS PODKASTO LAPIENYTĖ SAKO
Baltijos šalys, taigi ir Lietuva, kartu su Kipru neretai tarptautinėje žiniasklaidoje linksniuojama kaip silpnoji Europos grandis, per kurią į Vakarus patenka ir ten realizuojami nešvarūs pinigai. Dažniausiai, kaip tvirtinama, iš Rusijos.
Tačiau kaltinimų šiuo metu yra labai daug, o atsakymų ir išvadų dėl to, kas kaltas, kad, tarkime, Rusijos piliečiai Ispanijoje už neaiškios kilmės pinigus perka vilas ir Londone susimoka už mokslus, nėra. Bankai siekia visiškai atsiriboti nuo bet kokių kaltinimų, tuo metu priežiūros institucijos kalba apie poreikį kurti tarptautinę pinigų plovimo prevencijos įstaigą.
Pamažu įsibėgėjantis pinigų plovimo skandalas jau turėjo poveikį tiek pavieniams asmenims, tiek įmonėms ir finansų sistemai. Pavyzdžiui, 15min rašė apie atvejį, kai bankai atsisakė dirbti su įmone „Kupishuz“ Lietuvoje, nes ji pinigus savo darbuotojų atlyginimams gaudavo iš motininės bendrovės Rusijoje.
Jeigu skandalas dar labiau įsisiūbuos, tokių atvejų, kai bankai nenori dirbti su nerezidentais, su rusišku kapitalu, tik daugės. Galima įžvelgti ir grėsmę finansų sistemai, jeigu bankai susidurs su itin rimta pasitikėjimo ir reputacijos grėsme.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vladimiras Romanovas prabilo apie pinigų plovimą Ūkio banke
Bankų skandalas jau padarė įtaką – ne euro zonos valstybių piliečių ir kompanijų indėliai per antrąjį praėjusių metų pusmetį sumenko 12 proc. iki 1,1 trln. eurų.
Yra padaroma šimtai pavedimų, kad niekas nesuprastų, kur nuėjo pinigai, ir tai yra bendra visų problema, čia nėra Lietuvos problema, – aiškina V.Valvonis.
Tiesa, 15min kalbintų pašnekovų nuomonės dėl galimo poveikio bankams ir finansų sistemai kiek išsiskiria. Štai Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis vertina, kad dėl šio skandalo valstybės gali vis labiau izoliuotis ir, tarkime, Lietuvos piliečiui atsidaryti sąskaitą netgi kokioje Vokietijoje bus labai sunku. Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius kol kas kalba tik apie žalą bankų savininkams, tačiau finansų sistemai rizikos bent jau dabar neįžvelgia.
Jeigu skandalas dar labiau įsisiūbuos, tokių atvejų, kai bankai nenori dirbti su nerezidentais, su rusišku kapitalu, tik daugės. Galima įžvelgti ir grėsmę finansų sistemai, jeigu bankai susidurs su itin rimta pasitikėjimo ir reputacijos grėsme. Tiesa, 15min kalbintų pašnekovų nuomonės dėl galimo poveikio bankams ir finansų sistemai kiek išsiskiria.
Štai Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius, vertina, kad dėl šio skandalo valstybės gali vis labiau izoliuotis, ir darbuotojui stažuotės, tarkime, Vokietijoje metu atsidaryti sąskaitą bus labai sunku.
Tuo metu M.Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, kol kas kalba tik apie žalą bankų savininkams ir ilgalaikes neigiamas pasekmes, tačiau finansų sistemai rizikos bent jau dabar neįžvelgia.
Purvas lenda po dešimtmečio
„Yra padaroma šimtai pavedimų, kad niekas nebesuprastų, kur nuėjo pinigai, ir tai yra bendra visų problema, čia nėra Lietuvos problema. Lietuva yra tarpinė stotelė, viena iš šimto. Reikia bendros Europos Sąjungos institucijos, kuri kovotų su tuo. Kitaip nieko nebus. Arba pasibaigs tuo, kad kiekviena šalis sakys, kad iš užsienio nenori pavedimo“, – V.Valvonio vertinimu, pinigų plovimo prevencija yra vykdoma tik nacionaliniu mastu, todėl kartais ir neveiksminga.
Be to, pabrėžė jis, kalbama mažiausiai apie 10-ies metų senumo įvykius, o tuo metu situacija buvo kiek kitokia.
Pavyzdžiui, dabar kalbama, kad buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius savo nešvariai įgytus pinigus pervedinėjo ir per „Swedbank“. Švedijos transliuotojo „Sveriges Television“ tvirtinimu, per sąskaitas „Swedbank“ jis nukreipė 3,7 mln. eurų neteisėtai įgytų pinigų.
Ar tuo metu kas nors galėjo suabejoti išrinkto Ukrainos prezidento pinigų kilme?
„Jis tuo metu buvo Ukrainos prezidentas. Tu matai juodu ant balto parašyta, kad tai yra Ukrainos prezidento pinigai. Tu netikėsi? Aišku, kad nė vienam bankui tai neužklius. Po 10 metų paaiškėja, kad jis yra toks, šioks, anoks“, – sakė V.Valvonis.
Panašiai, beje, 15min kalbėjo ir M.Zalatorius: „Rizika tuo metu neatrodė didelė, o Janukovyčius tuo metu buvo teisėtai išrinktas valstybės vadovas.“
Nepaisant to, kad į viešumą pradeda lįsti seni pinigų plovimo atvejai, žalą jie gali padaryti dabartiniam verslui, piliečiams, finansų sistemai.
„Istorijos, apie kurias kalbame, yra 10 metų senumo. Bet ką turime dabar. Ateina klientas nerezidentas, ir bankai nuo jo bėga kaip nuo kryžiaus. Nežinau, nepažįstu, nenoriu turėti nieko bendro. Nenori bankai nieko matyti. Sako – bendra Europos Sąjungos rinka, kapitalo rinka, laisvas žmonių judėjimas, bet vyksta susiskaldymas, atsiribojimas, visi užsidarys savo kiautuose ir save gins“, – sakė V.Valvonis.
Jeigu tai bus dar labiau eskaluojama, situacija gali apsunkti kiekvienam.
„Jūs nuvažiuosite stažuotės į Vokietiją, nueisite į „Commerzbank“ ar kitą banką atsidaryti sąskaitos, ir ten pusę metų į jus žiūrės kreivai, negalėsite net normalios kortelės gauti darbo užmokesčiui, nes visi bus įtarūs. Tai čia bus paprastam žmogui. Prekių, paslaugų judėjimas – bus sunkiau pervesti pinigus, iš verslo daugiau reikalaus visokių popierių, pagrindimų. Iki beprotybės gali nueiti. Bankų verslas pagrįstas pasitikėjimu“, – sakė Lietuvos banko atstovas.
Jis priminė posakį, kad laikraščiu galima užmušti du dalykus – musę ir banką.
„Niekas nežino, kas ką tiria, kokios sankcijos, baudos gresia, bankai tada taupo pinigus, mažiau skolina, tai gali virsti ir ekonominėmis pasekmėmis: pradės žmones atleidinėti, mažiau verslui skolins, tada verslas pradės mažinti. Čia juodas scenarijus“, – svarstė jis.
Kuo kalti pokštininkai?
15min rašė, kad už 5 eurų vertės „sex drugs n rocknroll“ pokštą smulkių klientų bankai prašo pasiaiškinti raštu, tačiau pro jų tinklus praslysta milijonai nešvarių nusikaltėlių pinigų, ir tai, žinoma, labai siutina smulkius pokštininkus.
V.Valvonis įžvelgia, kad bankai galbūt ne visai ten skiria savo resursus, gaudydami smulkius pokštininkus.
Akivaizdu, kad bankai ne tam resursus skiria. Galbūt jie norėjo parodyti, kad jų sistemos veikia. Bet galbūt jie ne ten resursus skiria, – tvirtina V.Valvonis.
„Atsimenu, kai Saulėtekio Ekonomikos fakultete studijavau. Ten trys seni pastatai stovi – Teisės, Ekonomikos ir Fizikos. Mano studijų laikais ten sudėjo plastikinius langus. Ir kažkas sakė, kad va sudėjo numirėliui auksinius dantis. Tai taip ir čia. (...) Akivaizdu, kad bankai ne tam išteklius skiria. Galbūt jie norėjo parodyti, kad jų sistemos veikia. Bet galbūt jie ne ten resursus skiria. Galima sistemas pataisyti, kad į šoną tokie pavedimai eitų, arba gali paskambinti ir mandagiai pasakyti, kad jūs tokių žodžių nerašykite“, – sakė jis.
Tuo metu bankams atstovaujantis M.Zalatorius tvirtino, kad Paryžiaus teroro ataka „buvo finansuota pervedimais po 30 eurų“, todėl bankai bet kokius „pokštus“ vertina rimtai. Jis pridūrė, kad pokštaujant apie seksą ir narkotikus mokėjimo paskirtyje reikia tikėtis tokio pat dėmesio, kokio jo gali sulaukti oro uoste pajuokavęs apie sprogmenį.
Lietuvai klijuojama pinigų plovyklos etiketė
Baltijos šalys, taigi ir Lietuva, kartu su Kipru yra neretai tarptautinėje žiniasklaidoje linksniuojama kaip silpnoji Europos grandis, per kurią į Vakarus patenka ir ten realizuojami nešvarūs pinigai. Dažniausia, kaip tvirtinama, iš Rusijos.
Bendra regionui lipdoma etiketė kenkia Lietuvos reputacijai, nors Lietuva, pašnekovų manymu, skiriasi nuo Latvijos ir Estijos.
„Prieš 10 metų „Ūkyje“ ir „Snore“ buvo geriausios pinigų plovimo prevencijos sistemos. Kiti bankai gal net neturėjo tokių, bet jie ir neturėjo noro plauti. (…) Pas mus realiai buvo tik „Snoras“ ir „Ūkis“. Nė vienas kitas lietuviškas bankas ar filialas niekada tuo neužsiėmė. Latvijoje istoriškai vien rusiški bankai, ir pati šalies gyventojų sudėtis. Tam tikru metu, manau, kad ir valstybė, ir valdžios institucijos dirbo ta linkme, kad geri pinigai. Turbūt ir bankai prisidėjo“, – vertino V.Valvonis.
M.Zalatoriaus teigimu, nėra, kas kalbėtų už Baltijos regioną, todėl Lietuva nepelnytai ir supliekiama su kaimynėmis Latvija ir Estija, nors situacija pas mus – visiškai kitokia.
„Nėra tokio dalyko kaip Baltijos regionas, yra ABLV Latvijoje, „Danske“ atvejis Estijoje ir yra kažkokie atvejai, kurie bandomi lipdyti Lietuvai. Bet jeigu yra lipdomi atvejai su Ukraina, tai Ukraina iki 2014 metų buvo valstybė, kuri pretendavo įstoti į Europos Sąjungą ir NATO. Tiesiog rizika Ukrainai nebuvo vertinama aukštai, dėl to natūralu, kad vienas ar kitas sandoris galėjo prasprūsti. Bet mes nežinome, ar tie sandoriai buvo raportuoti, ar ne. Greičiausiai buvo“, – kalbėjo jis.
Nusikaltėliai be sienų
M.Zalatoriaus nuomone, už pinigų plovimo schemų slepiasi itin sumanūs ir išsilavinę žmonės, kartais jie net nežino, kokiam tikslui iš tiesų pasitarnauja.
„Ne bankai plauna pinigus. Juos plauna nusikaltėliai. Ir nusikaltėliams būdas paversti pinigus labiau legaliais yra juos paleisti per visą finansinę sistemos grandinę. Čia jau daugybę metų vyksta katės ir pelės žaidimas – nusikaltėliai labai nori ten patekti, o bankai visomis išgalėmis bando statyti tinklus, kad tas žuveles sugaudytų.
Nešvarių pinigų bandymas padaryti švariais yra labai kompleksinis dalykas. Ten dirba rimti geri specialistai, žmonės, baigę ne vieną universitetą, kartais ištisos teisinės kontoros, net nežinodamos, kam dirba, – kalbėjo M.Zalatorius.
Nešvarių pinigų bandymas padaryti švariais yra labai kompleksinis dalykas. Ten dirba rimti geri specialistai, žmonės, baigę ne vieną universitetą, kartais ištisos teisinės kontoros, net nežinodamos, kam dirba. Ir tai yra didžiulė industrija, didžiulis verslas, su kuriuo tikrasis verslas nuolat kovoja“, – kalbėjo M.Zalatorius.
Pasak jo, Lietuva šiuo metu Europoje išsiskiria mažiausia savo sistemine rizika. Lietuvoje likvidavus „Snoro“ ir Ūkio bankus, nerezidentų indėlių yra labai mažai – nesiekia 2 proc. visų indėlių. Tuo metu Latvijoje šis rodiklis yra per 20 proc., Estijoje – per 7 proc.
„Kitas galimas pinigų plovimo atvejis yra tada, kai vyksta pinigų pervedimai į užsienį. Jie Lietuvoje ne į Europos Sąjungos šalis sudaro tik 0,4 proc. Tai mes atrodome išskirtinai gerai, o tie spaudoje aptariami įvykiai kartais yra 10, 15 metų senumo. Natūralu, kad tada ir sistemos buvo kitokios, ir reguliavimas buvo kitoks“, – sakė M.Zalatorius.
Jo vertinimu, apie sistemines rizikas finansų sistemai nėra pagrindo kalbėti.
„Pažiūrėkime, kokius nuostolius patiria bankų savininkai. Faktai dar nėra įrodyti, vyksta tyrimai, o kai kurie bankai jau praranda nuo 20 iki 50 proc. savo vertės. Bet apie jokių bankų griūtis net pagalvoti dabar negalima, o tie, kurie galvoja, bando skleisti visiškai nereikalingą paniką. (…) Nematau jokio pagrindo galvoti apie sisteminę riziką. Tai yra pavieniai, rezonansiniai atvejai, tačiau tiria Švedijos, Estijos priežiūros institucijos, Lietuvos institucijos.
Natūralu, kad tai bus ištirta, bus atsakymai, jeigu bus rasta spragų, ko visą laiką gali pasitaikyti, tos spragos bus ištaisytos, blogiausiu atveju gali būti paskirtas įspėjimas ir bauda. Jeigu bus rasta aplaidumo ir tyčios, tai jau yra baudžiamieji dalykai, ir kai kurie pareigūnai turės dėl to atsakyti. Bet kad dėl to griūtų bankas, nėra net jokiam scenarijui parašyta“, – sakė M.Zalatorius.
Jo manymu, šiuo metu galima tik stebėti, kokie pinigų plovimo atvejai iškyla į viešumą. Vertinti juos yra sunku, nes tai „dėlionė yra iš 1000 dalių, o mes turime 7–8“.
