Tokių situacijų gali padaugėti prieš didžiąsias metų šventes, kai išauga elektroninių atsiskaitymų apimtys. Bet tai tikrai nėra masinis reiškinys, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Jeigu bankas gauna kliento nusiskundimą dėl tokių operacijų arba pats pastebi, kad kliento sąskaitoje vyksta įtartinos operacijos (pavyzdžiui, staiga per valandą įvyksta stambūs atsiskaitymai kortele kokioje nors užsienio šalyje), nedelsdamas imasi veiksmų apsaugoti kliento lėšas – blokuoja mokėjimo kortelę ar apriboja tam tikras operacijas (atsiskaitymą internetu).
Bankas gali užblokuoti klientui kortelę ar dalį jos funkcijų, įtardamas, kad sukčiai galimai pasisavino kliento kortelės duomenis.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad bankas gali užblokuoti klientui kortelę ar dalį jos funkcijų, įtardamas, kad sukčiai galimai pasisavino kliento kortelės duomenis, nors pinigai iš sąskaitos dar nedingo. Tai ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje įprasta praktika“, – rašoma pranešime.
Tais atvejais, jeigu bankas pats pastebi galimai neteisėtus veiksmus, jis nedelsdamas tiesiogiai susisiekia su klientu (todėl labai svarbu turėti aktualius kontaktus) – įspėja apie kortelės blokavimą ir, jeigu reikia, informuoja dėl naujos kortelės išdavimo.
„Kartais klientai „pasipiktina“, kad bankas užblokavo kortelę prieš tai nieko nepranešęs. Tačiau taip įvyksta tik dėl to, kad susidarius tokiai situacijai brangi kiekviena sekundė. Jeigu staigiai nepavyksta susisiekti su klientu, geriau blokuoti kortelę ar atsiskaitymą internetu, negu tai padaryti per vėlai, kai galimi sukčiai jau pasinaudojo sąskaitoje esamais pinigais. Žinoma, paaiškėjus, kad pavojus buvo netikras, kortelė iškart atblokuojama. O pavojui pasitvirtinus, bankas pasirūpina, kad klientas kuo greičiau gautų naują kortelę“, – cituojamas Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.
Tokie atvejai, kaip rašoma pranešime, dažniausiai susiję su anksčiau pirkėjų nesaugiose interneto svetainėse atliktais atsiskaitymais arba sukčių neteisėtai pasisavintais mokėjimo kortelių duomenimis iš tam tikrų paslaugų tiekėjų.
„Visada primename, kad, pirkdami interneto parduotuvėse ir tam naudodami korteles, klientai įsitikintų, kad elektroninė parduotuvė yra patikima. Šventiniais prekybos laikotarpiais padažnėja netikrų interneto parduotuvių pasiūlymų, kurių pagrindinis tikslas tėra surinkti kortelių duomenis ir vėliau jais neteisėtai pasinaudoti. Tad susiviliojęs neįtikėtinai mažomis kainomis anksčiau negirdėtose interneto parduotuvėse pirkėjas rizikuoja ne tik nusipirkti menkavertę prekę ar apskritai jos negauti, bet tokiu būdu gali prarasti pinigus. Savo banko mokėjimo kortelės duomenis sukčiams atskleidęs žmogus taip pat rizikuoja prarasti ir visas kortelės sąskaitoje turėtas lėšas“, – tikina M.Zalatorius.
Rekomenduojama periodiškai pasitikrinti kortele atliktų operacijų išrašą interneto banke. Pastebėjus neteisėtas operacijas, rekomenduojama skubiai kreiptis į banką, išdavusį kortelę.
Kilus įtarimų, kad kortelės duomenys galėjo patekti sukčiams, būtina nedelsiant apie tai pranešti savo bankui.
Klientai taip pat gali užsisakyti SMS žinutes (automatinius pranešimus SMS žinutėmis) iš banko: tokiu atveju klientas visada gaus žinutę, kai tik iš jo sąskaitos bus nurašyti pinigai, ir galės stebėti, ar tarp jų nepasitaikė neteisėta ar neįprasta finansinė operacija. Taip pat galima nustatyti automatinius mobiliųjų programėlių pranešimus (push notifications), kurie gaunami į išmanųjį telefoną, jei nuo sąskaitos nurašomi arba į ją gaunami pinigai.
