Interneto parduotuves jungiančios organizacijos atliktoje apklausoje 48 proc. norvegų prisipažino apsipirkę internetu per pastaruosius tris mėnesius naudodamiesi telefonais ar nešiojamaisiais kompiuteriais. Tačiau kitaip nei ankstesniais metais, šiemet apsiperkant internetu smarkiai išaugo išmaniojo telefono vaidmuo. Ir jis yra svarbiausia priežastis, kodėl prekyba internetu auga taip sparčiai.
Statistika dar įspūdingiau atrodo žvelgiant iš ketverių metų perspektyvos. Norvegijos pardavimai internetu nuo 2012 m. iki dabar išaugo 75 proc. (nuo 5 mlrd. iki 9 mlrd. eurų). Apie pusė prekybos (beveik 5 mlrd. eurų atitenka atsiskaitymams už keliones), trečdalis (maždaug 2,7 mlrd. eurų) internetu nuperkama prekių ir už 1,5 mlrd. eurų norvegai atsiskaito už įvairias paslaugas.
Anksčiau pirkėjai pirkimą internetu laikydavo pigesniu būdu įsigyti prekių, o šiuo metu dažniausiai perkama taupant laiką. Kiek netikėtai pirkimo internetu įpročiai pasiskirsto pagal lytis. Anksčiau vyrai pirkdavo tik elektroniką ir kompiuterius, o dabar ne mažiau nei moterys perka drabužius ir batus. Moterys, anksčiau praleisdavusios laiką drabužių paieškoms, dabar ne mažiau nei vyrai praleidžia laiko žaisdamos azartinius žaidimus.
Blogiausi laikai baigėsi
Atrodo, kad Norvegijos ekonomika išgyveno blogiausius laikus ir vėl yra pakilimo stadijoje. Šiemet šalies ūkis jau ūgtelėjo 1,5 proc. Naujausi statistikos duomenys rodo, kad ekonomika sugebėjo išgyventi neramų dvejų metų etapą, kai, smukus pasaulinėms naftos kainoms, Norvegija atsidūrė prie ekonominio nestabilumo ribos. Dar prieš pusmetį tokios naujienos galėjo atrodyti nerealios.
Nors nedarbas Norvegijoje per dvejus metus pakilo iki 4,7 proc., tačiau nebeauga, ir netgi atvirkščiai – užfiksuotas jo mažėjimas. Optimizmas juntamas visoje Norvegijos pramonėje. Prasidėjus nuosmukiui naftos pramonėje, buvo baiminamasi, kad nuosmukis turės įtakos ir kitoms šakoms, tačiau ekonomistai konstatuoja, kad taip nenutiko.
Apklausus 300 Norvegijos įmonių, paaiškėjo, kad gamyba augo pirmąjį pusmetį daugiau, nei tikėtasi, todėl panašių rezultatų laukiama ir antrajame. Stipriausias augimas buvo stebimas namų priežiūros, statybos ir tradicinėje pramonėje. Naftos sektoriuje vis dar juntamas produkcijos mažėjimas, tačiau nuo gegužės jis stabilizavosi.
Nors naujienos optimistinės, Norvegijos bankas ir toliau žada peržiūrėti palūkanas ir, jei reikės, jas vėl mažinti. Pablogėjus šalies ekonomikai prieš dvejus metus, palūkanos buvo sumažintos iki rekordinių mažumų.
Norvegijos verslininkams atstovaujanti organizacija NHO vyriausybės prašo sumažinti Norvegijos naftos fondo, kuris buvo padidintas ekonomikai pablogėjus, lėšų naudojimą šalies ekonomikai skatinti. Organizacija teigia, kad šalies ekonomika kitąmet turėtų būti mažiau stimuliuojama vyriausybės nei tai buvo daroma šiemet. Teigiama, kad stimuliavimas iš biudžeto kenkia privačiajam sektoriui, kuris negali augti ir konkuruoti su valstybės remiamu viešuoju sektoriumi.
Norvegijos ministrė Siv Jensen pripažįsta, kad šalies ekonomikoje matyti šviesa, tačiau teigia, kad tikroji situacija bus matoma tada, kai vyriausybė parengs 2017 m. biudžetą.
Juodžiausios prognozės neišsipildė
Nors Norvegijos krona pradėjo stiprėti po Norvegijos banko pranešimo apie augimą ir pozityvius ženklus šalies ekonomikoje ir stiprėjo euro, dolerio bei Švedijos kronos atžvilgiu, tačiau metinė infliacija buvo viena didžiausių pastaraisiais metais ir sudaro 4,4 proc.
Ekonomistai prognozuoja, kad kainos kils dar kurį laiką. Pagrindinė priežastis, kodėl Norvegijoje kyla kainos, – vis dar gana silpnas šalies valiutos kursas. Daugelį prekių užsienyje pirkti yra brangiau nei prieš keletą metų. Norvegijoje labiausiai brango drabužiai, importuojama buitinė technika ir kita įranga.
Optimizmo nuotaikos sklando tarp Norvegijos verslininkų, tačiau eiliniai norvegai vis dar linkę palaukti ir mieliau taupo nei leidžia pinigus. Lūkesčių barometras, kurį pristatė Norvegijos finansų pramonę jungianti organizacija „Finans Norge“, rodo, kad optimizmas ir pasitikėjimas asmenine ir šalies ekonomika grįžta.
Norvegams prieš porą metų šaltu dušu tapo naftos kainų kritimas, nedarbo didėjimas ir nuolatiniai įspėjimai apie krizę. Tačiau nuo to laiko nuotaikos smarkiai pasikeitė. Barometras rodo, kad norvegai, kuriems iki 60 metų, yra 10 proc. optimistiškesni dėl savo ir šalies ekonomikos būklės, nei buvo prieš pusmetį. Optimizmo priežastimi tapo tai, kad juodžiausios prognozės dėl nedarbo neišsipildė. Teigiama, kad pasiektas dugnas, kai ekonomika pradeda atsigauti.
Tačiau su tuo sutinka ne visi. Norvegijos profsąjungos teigia, kad anksti kalbėti apie optimizmą, kai apie 50 proc. žmonių šalies ekonomiką vertina neigiamai, ypač vyresnio amžiaus norvegai, be to, nedarbas išlieka rekordiškai aukštas. Nors optimizmas didėja, norvegai vis dar neskuba leisti savo santaupų, kurių bankuose turi sukaupę apie 100 mlrd. eurų.
„Tai, kad mes nusiteikę optimistiškai nereiškia, kad tikimasi, jog bus perkama daugiau buitinės technikos, automobilių, laivų ar vasarnamių. Norvegai nori susitaupyti daugiau pinigų ir pirkti už juos namus, sumokėti paskolas bankams. Tai galima vadinti atsargiu optimizmu“, – teigia „Finans Norge“ atstovas Idaras Kreuzeris.
Šešiomis verslo sritimis prognozuojamos geros perspektyvos
Kokia ateitis Norvegijos laukia pasibaigus naftos erai ir į kokius verslus šalies verslininkai turi koncentruotis? Šis klausimas tapo ypač aktualus, kai paaiškėjo, kad naftos kainos gali ir nebepakilti į buvusias aukštumas, o naftos verslas Norvegijoje prarasti turėtas pozicijas. Dažniausiai klausimas apie šalies ateitį formuluojamas taip: kokia bus naujoji Norvegijos nafta. Šį klausimą dažniausiai galima išgirsti žiniasklaidoje, tačiau naująja „postnaftos“ era ne mažiau yra užsiėmę ir politikai.
Į šį klausimą bando atsakyti ir „Inovasjon Norge“ – Norvegijos vyriausybės instrumentas, padedantis vystyti šalies bendroves ir pramonę. „Inovasjon Norge“ neseniai pateikė išvadas, kad Norvegija netolimoje ateityje turėtų remtis šešiomis verslo sritimis, kurioms prognozuojamos geros perspektyvos.
Šalies verslas turėtų orientuotis į bioekonomiką, žaliąją energiją, vandenynus, sveikatą, kūrybingus verslus ir išmaniuosius miestus – tai kryptys, kuriose Norvegija jau turi pranašumų prieš kitas šalis, kartu tai atsakymas į dabartinius pasaulio iššūkius. Pasak „Inovasjon Norge“, ateityje turėtų būti vystoma ne kokia nors viena verslo kryptis, o visos šešios. Ar prognozės pranašiškos, parodys netolima ateitis.
