XIX amžiaus septintajame dešimtmetyje Kalifornijoje (JAV) kilus aukso karštligei, dėl būsimo pelno auksakasiai buvo pasirengę paaukoti net ir pačią planetą. Naudodami hidraulines kasimo technologijas, jie niokojo laukus ir vandens kelius. Derlingos žemės ir ganyklos buvo padengtos dulkėmis ir nuosėdomis, miškai – negailestingai iškirsti, upės – nusausintos. Visa tai – dėl išsvajotų, šviesią ateitį žadančių aukso grynuolių.
Milžiniškos sąskaitos už elektrą
Po pusantro šimto metų Silicio slėnio ugdytiniai mina tuo pačiu purvinu taku. Bitkoino – populiariausios skaitmeninės valiutos – kaina gruodžio 7 d. gerokai perkopė 14 tūkst. eurų, tačiau visuotinį dėmesį ši valiuta kausto ir dėl dar vienos priežasties: milžiniškų sąskaitų už elektrą.
Kritikai šią valiutą vadina purvina dėl labai paprasto dalyko. Vienam bitkoinui – virtualiam grynuoliui, paslėptam po kone neįveikiamais algoritmais, – „iškasti“ prireikia didžiulių elektros energijos sąnaudų.
Per 2017 metus bitkoino vertei išaugus dešimteriopai, kriptovaliutų analizės svetainėje „Digiconomist“ skelbiama, kad metinės šiai valiutai „kasti“ suvartotos energijos sąnaudos siekia apytikriai 32 teravatvalandes (TWh). Tai yra maždaug tiek pat, kiek suvartoja tokios šalys kaip, pavyzdžiui, Serbija ar Danija.
„Digiconomist“ analizė nėra pirmoji, kurioje su bitkoinų „kasyba“ siejamos elektros energijos sąnaudos lyginamos su ištisų valstybių elektros sąnaudomis. Airijos Meinuto universiteto matematikai dar 2014-aisiais apskaičiavo, kad bitkoinų „kasybai“ suvartojama tiek elektros energijos, kiek suvartoja visa Airija.
Vis dėlto skaičiavimų esti įvairių, ir jie tiesiog pašėlusiai skirtingi, rašo A.Niranjanas. Antai remiantis programinę įrangą gaminančios bendrovės „SetOcean“ praėjusio mėnesio skaičiavimais, bitkoinų „kasybai“ elektros energijos suvartota dvigubai mažiau, negu nurodo „Digiconomist“. Šių metų liepos mėnesį suskaičiuota (skaičiavimų autorius – verslininkas Marcas Bevandas), kad sąnaudos siekia vos ketvirtadalį „Digiconomist“ skelbiamo skaičiaus, o sausį skelbta (skaičiavimų autorius – Haraldas Vrankenas iš Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio Atvirojo universiteto), kad jos dar mažesnės.
Tad kiek iš tiesų elektros energijos reikia vienam bitkoinui „iškasti“?
Skaičius lemia daugybė veiksnių
Suvartotos elektros energijos duomenys tokie skirtingi, nes bitkoinų neprižiūri jokia institucija, teigia straipsnio autorius. Jis pabrėžia, kad kriptovaliutų „kasyba“ yra pavienių „kasėjų“ – ne vyriausybių ir ne bankų – reikalas ir užsiėmimas.
Spręsdami skirtingo sudėtingumo uždavinius ir vadinamojoje blokų grandinėje kurdami naujus blokus, „kasėjai“ po truputį kaupia naujai nukaldintus, žvilgančius bitkoinus. Kiek elektros energijos šiuo tikslu sunaudos kiekvienas „kasėjas“, priklauso nuo dviejų veiksnių: algoritmo sudėtingumo ir naudojamos įrangos pajėgumo.
Kaip teigia „Digiconomist“ analitikas Alexas de Vriesas, kurio pateiktas bitkoinų energijos suvartojimo indeksas susilaukė nemažos kritikos, „optimistiškesnį“ skaičiavimą galima atlikti labai paprastai – tereikia visas matematinių operacijų elektros energijos sąnaudas padalyti iš produktyviausių „kasybos“ įrenginių elektros sąnaudų, ir bus aišku, kiek elektros suvartojama konkrečiame tinkle.
Pagal šį metodą „Deutsche Welle“ atlikto skaičiavimo duomenimis, elektros suvartojimo sąnaudos pasirodė esančios iš tiesų mažesnės – visame bitkoinų tinkle suvartojama per gigavatą energijos.
„Taikant šį metodą, visiškai neatsižvelgiama į tokius svarbius veiksnius kaip didelio galingumo įrenginių vėsinimas ar įrenginių amžius, – sako A. de Vriesas, – tačiau vienos operacijos sąnaudos pagal jį vis tiek siekia apie 100 [kilovatvalandžių], kai mano duomenimis – 250.“
Tarkime, kasdien atliekama maždaug 300 tūkst. operacijų. Jei kiekvienai iš jų prireiktų 100 kilovatvalandžių elektros energijos, viso per metus būtų suvartota tiek, kiek praėjusiais metais suvartojo Nigerija.
H.Vrankeno teigimu, sausį jo atlikti skaičiavimai, pagal kuriuos elektros suvartojimas nesiekė pusės gigavato, rodo, kad šio rodiklio nederėtų lyginti su valstybių suvartojamos elektros energijos sąnaudomis, tačiau jis pripažįsta, kad nuo tada daug kas pasikeitė.
Pajėgumai nuolat didėja
Iš dalies dėl šios sumaišties kalti bitkoinų kainos šuoliai. Dėl jų daugelis energijos suvartojimo skaičiavimų tampa paprasčiausiai nebeaktualūs. Bitkoinų kainai kylant, intensyvėja ir jų „kasimo“ siautulys, taigi atitinkamai didėja ir matematiniai pajėgumai arba, kitaip tariant, spėjimų dažnis (angl. hash rate).
2014 m. spėjimų dažnis buvo apie 300 tūkst. per sekundę, o 2017-ųjų pradžioje – jau per du milijonus.
„2014 m. spėjimų dažnis buvo apie 300 tūkst. per sekundę, o 2017-ųjų pradžioje – jau per du milijonus“, – nurodo Meinuto universiteto matematikas Davidas Malone`as. Pasak jo, per šį laikotarpį moderniausia šioje srityje naudojama įranga tapo maždaug penkis kartus našesnė, ir tai nusveria reikšmingą elektros energijos sąnaudų padidėjimo dalį. D.Malone`o teigimu, dabar šis rodiklis jau beveik pasiekęs 12 mln., tačiau didesnių pasikeitimų technologijų srityje šiemet neužfiksuota.
Ryškus anglies pėdsakas
Nemažą susirūpinimą kelia tai, kad bitkoinų „kasybai“ suvartojama elektros energija yra iš iškastinių šaltinių. Kembridžo alternatyviosios bankininkystės centro (Jungtinė Karalystė) atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip pusė bitkoinų „kasėjų“ grupių (angl. pools) veikia nuo angliakasybos smarkiai priklausomoje Kinijoje.
„Digiconomist“ atliko bitkoinų „kasybos“ Vidinėje Mongolijoje (regionas Kinijoje), kurioje elektros energija išgaunama anglimi kūrenamose elektrinėse, analizę ir išsiaiškino, kad vienos bitkoinų operacijos paliekamas anglies pėdsakas yra toks pat kaip orlaiviu „Boeing 747“ vieną valandą skrendančio keleivio.
Vis dėlto kai kurie analitikai pažymi, kad daugelis kriptovaliutų „kasėjų“, norėdami sutaupyti, ima vis dažniau dairytis į atsinaujinančiuosius energijos išteklius.
„Didelė koncentracija [kinų „kasėjų“ grupių] yra Sičuano provincijoje; kad galėtų gauti pigios elektros energijos, šio regiono „kasėjai“ jau sudarinėja sutartis su hidroelektrinėse galinamos energijos tiekėjais“, – nurodo Kembridžo universiteto tyrėjas Garrickas Hilemanas.
Nesvarbu, švari ši valiuta ar purvina ir ar jai „kasti“ suvartojama tiek energijos, kiek Airijoje, ar tiek, kiek Nigerijoje, – daugeliui didelį susirūpinimą kelia pats reiškinys. Nors bitkoinui dar tik aštuoneri metai, su juo jau dabar siejama nuo 0,05 iki 0,15 proc. pasaulinės elektros energijos paklausos. Atsižvelgiant į tai, kad bitkoinų sistemoje dalyvauja vos trys milijonai žmonių, ši sistema yra daug mažiau efektyvi už pasaulyje veikiančią bankininkystės sistemą, įsitikinęs A.Niranjanas.
