Bent aštuonios Rusijos oligarchams priklausančios jachtos, tarp jų ir Romano Abramovičio 438 mln. dolerių vertės 533 pėdų „Eclipse“ ir 474 mln. dolerių vertės 458 pėdų „Solaris“, šiuo metu švartuojasi Turkijos uostuose arba neseniai išplaukė.
Tarp kitų „Forbes“ Turkijoje pastebėtų jachtų – 110 mln. dolerių vertės Aleksandro Nesio „Romea“, prisišvartavusi netoli Göcek miesto, Andrejaus Molčanovo 110 mln. dolerių vertės „Aurora", stovinti Marmaryje.
Olego Deripaskos 58 mln. dolerių vertės „Clio“ išplaukė iš Gočecko uosto balandžio 16 d., o Iskanderio Machmudovo 55 mln. dolerių vertės „Predator“ mėnesiu anksčiau išplaukė iš Kušadasio uosto toliau į šiaurę.
Jachtų vertinimo ekspertų „VesselsValue“ duomenimis, Turkijoje esančių laivų bendra vertė siekia 1,1 mlrd. dolerių.
Ši šalis populiari tarp oligarchų ne tik dėl saulėto klimato ir ilgos Viduržemio jūros pakrantės: nepaisant to, kad yra NATO narė, Turkija atmetė Vakarų sankcijas ir palaikė glaudžius ryšius su Rusija, o kovo pabaigoje Stambule netgi surengė Rusijos ir Ukrainos taikos derybas.
Perka būstą ir net viešbučius
„Europos šalių ir JAV įvestos sankcijos paskatino milijardierius ieškoti alternatyvių investavimo rinkų“, – sako Stambule įsikūrusios prabangaus nekilnojamojo turto bendrovės „Space“ komunikacijos vadovė Zeynep Fıratoglu. „Turkija dėl savo geografinės padėties, pažangių rinkų ir bankų sistemos, neutralios pozicijos tarp Rusijos ir Ukrainos pasirodė esanti perspektyvi alternatyva.“
Remiantis Turkijos statistikos instituto duomenimis, 2022 m. vasario mėn. būsto pardavimai ne turkams pirkėjams, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 55 proc.
Pardavimai Rusijos pirkėjams išaugo 96 proc., o ukrainiečiams – 85 proc. Bumas tęsėsi ir kovo mėnesį – užsieniečiai įsigijo 21 proc. daugiau būstų nei vasario mėnesį. „Po invazijos į Ukrainą pradėjome pastebėti gerokai išaugusią Rusijos pirkėjų paklausą“, – sako Z.Fıratoglu.
„Po invazijos į Ukrainą pradėjome pastebėti gerokai išaugusią Rusijos pirkėjų paklausą“, – sako Z.Fıratoğlu.
Pagrindinė Turkijos vizitinė kortelė – pilietybės suteikimo investuojant schema, pagal kurią Turkijos pasas per tris–keturis mėnesius suteikiamas kiekvienam, investavusiam ne mažiau kaip 250 tūkst. JAV dolerių į nekilnojamąjį turtą arba 500 tūkst. JAV dolerių į vyriausybės obligacijas, bendroves, investicinius fondus ar vietinio banko sąskaitą.
Rusijos oligarchams tai yra tarsi kišenpinigiai, todėl Turkija yra patraukli alternatyva norintiems gauti antrąjį pasą. Ir nors kelios kitos Europos šalys taip pat turi vadinamojo „auksinio paso“ schemas, suteikiančias panašias lengvatas, šie keliai netrukus gali būti uždaryti. Kipras, ilgą laiką buvęs populiarus rusų mokesčių rojus, imasi griežtų priemonių prieš oligarchus.
„Forbes“ pranešė, kad Kipro pilietybę turi 15 Rusijos milijardierių, tačiau ši salos valstybė jau panaikino aštuonių oligarchų, tarp jų ir V.Putino sąjungininko Olego Deripaskos, pasus.
Pasak Stambule įsikūrusios bendrovės „Vartur Real Estate“ vyriausiojo nekilnojamojo turto brokerio Şerifo Nadi Varlı, rusų milijardieriai ne tiek ieško prabangių namų, kiek stambių investicijų, kurios galėtų jiems atnešti pelno – taip pat ir Turkijos pasą. „Jų jachtos yra čia, jie čia leidžia laiką“, – sako jis.
Į S.Nadi Varlı neseniai kreipėsi klientas, atstovaujantis pirkėjui iš Rusijos, norinčiam išleisti 100 mln. dolerių viešbučiui Turkijos Viduržemio jūros pakrantėje. „Mūsų siūlomi viešbučiai yra pajūryje, nuo Antalijos iki Bodrumo“, – sako jis. „Visi Rusijos klientai dabar stengiasi gauti Turkijos pilietybę investavimo būdu“, – pridūrė jis.
Pajūrio miestai, tokie kaip Bodrumas, Fetija ir Marmaris, yra labiausiai tikėtinos Rusijos oligarchų, siekiančių investuoti į Turkijos nekilnojamąjį turtą, kryptys.
Steigia ir įmones
Be investicijų į nekilnojamąjį turtą rusai Turkijoje taip pat atidaro įmones. Pasak Stambule įsikūrusios advokatų kontoros „Sayin Law & Consulting“ teisininko Eray Sayino, kovo mėn. rusai Turkijoje įsteigė rekordinį skaičių bendrovių – 64, t. y. beveik keturis kartus daugiau nei vasario mėn. Įmonės įsteigimas trunka penkias dienas, o procesas kainuoja apie 3 400 JAV dolerių.
„Įvedus sankcijas Rusijai, Turkijoje labai padaugėjo Rusijos piliečių įsteigtų įmonių“, – sako E.Sayinas. Per pastarąsias 25 dienas jo įmonė gavo 25 prašymus iš Rusijos klientų, norinčių įsteigti įmonę Turkijoje.
Dauguma šių įmonių steigiamos siekiant investuoti į nekilnojamąjį turtą, tačiau kai kurios domisi ir energetikos pramone, ypač atsinaujinančiais energijos ištekliais bei nafta ir dujomis.
Jei Vakarų sankcijos dėl karo Ukrainoje tęsis keletą mėnesių, jis tikisi, kad Rusijos įmonės, veikiančios kitose pramonės šakose – įskaitant trąšas, vieną pagrindinių Rusijos eksporto produktų – Turkijoje statys gamyklas ir investuos šimtus milijonų dolerių.
„Yra daug investuotojų iš energetikos pramonės, tačiau šiuo metu jie investuoja tik nedideles sumas, nes viskas neaišku“, – sako A.Sajinas, vis dėlto manantis, kad jų daugės.
Vis dėlto Turkijos bankai baiminasi, kad nebūtų pažeistos sankcijos, ir reikalauja pateikti dokumentus, įrodančius, kad Rusijos fiziniam asmeniui ar įmonei, atidarančiai banko sąskaitą, nebuvo taikomos sankcijos. Didelė pilietybės paklausa investicijoms taip pat gali padidinti šios schemos kainą: Turkijos vyriausybė planuoja padidinti minimalias investicijas į nekilnojamąjį turtą nuo 250 tūkst. iki 400 tūkst. JAV dolerių.
Turkiją ir Rusiją sieja glaudūs ekonominiai ryšiai, kurie neapsiriboja tik oligarchų ryšiais. Turkija yra penkta pagal dydį Rusijos eksporto rinka, o Rusija – dešimta pagal dydį Turkijos eksporto rinka.
Kol galioja Vakarų sankcijos, o Turkija atsisako įvesti savąsias, tikimasi, kad Rusijos oligarchai ir toliau investuos šalyje. Tai bus lengviau padaryti turint Turkijos pasą ir vietoje registruotą įmonę.
„Artimiausiu metu tikimės, kad asmenys iš Rusijos, įsigiję nekilnojamojo turto Turkijoje, įgis Turkijos pilietybę, kad turėtų alternatyvą savo turimam Rusijos pasui“, – sako Fıratoğlu. „Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu galime tikėtis, kad milijardieriai rusai perkels savo verslą ir turtą į Stambulą, o jų šeimos gyvens Turkijoje arba kitose Europos šalyse.“
