„Tęsiantis pasaulio ekonomikos neapibrėžtumui, „Big Mac“ indeksas gali būti gana geras sufleris Lietuvos verslams, siekiantiems orientuotis tarptautinėse rinkose. Stebėti šias valiutų pokyčių tendencijas naudinga formuojant prekybos strategijas ir užtikrinant ilgalaikę sėkmę vis nepastovesnėje pasaulio ekonomikoje“, – sako ekspertas.
Naujausios mėsainio kainos pasaulyje
„The Economist“ duomenimis, brangiausiai „Big Mac“, kaip ir anksčiau, kainuoja Šveicarijoje – net apie 7,5 Eur (7,1 Šveicarijos franko), antroje vietoje atsidūrė Urugvajus su maždaug 6,3 Eur už tokį mėsainį. Kitos šalys, kuriose „Big Mac“ kainos taip pat aukštos, išliko Skandinavijoje – tai Norvegija (apie 6,3 Eur), Danija (apie 5,23 Eur), Švedija (apie 5,28 Eur).
Pigiausiai „Big Mac“, kaip ir pernai, atsieina Taivane – ten mėsainį galima įsigyti už maždaug 2,12 Eur. Po jo rikiuojasi Egiptas (apie 2,26 Eur) ir Indonezija su maždaug 2,33 Eur kaina už mėsainį. Palyginti šiemet „Big Mac“ Jungtinėse Amerikos Valstijose kainavo apie 5,69 dolerio (tai atitinka dabartinius 5,2 Eur), o Lietuvoje tuomet – 4,20 Eur. Tai reiškia, kad mūsų šalyje mėsainis yra pigesnis nei vidutiniškai euro zonoje (apie 5,6 Eur).
„Per metus, lyginant 2023 ir 2024-ųjų „Big Mac“ indeksus, įvyko įdomių pokyčių. Pavyzdžiui, pernai Šveicarijoje „Big Mac“ kainavo apie 7,1 Eur, o šiemet jau 7,5 Eur. Šis padidėjimas atspindi nuolatinį Šveicarijos franko brangimą, kurį lemia stipri Šveicarijos ekonomika ir jos saugios valiutos vaidmuo esant pasauliniam neužtikrintumui. Mėsainio kaina taip pat kilo Norvegijoje – nuo 5,9 iki 6,3 Eur, nors krona dabar ritasi į neregėtas žemumas. O dėl hiperinfliacijos kainos įspūdingai išaugo Argentinoje, kur „Big Mac“ per metus pabrango nuo 1,51 iki 5,72 Eur. Ji gerokai didėjo ir Turkijoje – nuo 2,54 iki 4,14 Eur bei Urugvajuje – nuo 5,7 iki 6,3 Eur“, – komentuoja V.Kaušas.
Jo teigimu, šie pokyčiai turi reikšmingą įtaką prekybai. Pavyzdžiui, Lietuvos verslui, kuriam Skandinavijos rinkos atrodo patrauklios dėl didelės perkamosios galios, verta persvarstyti savo kainodaros strategijas.
„Pavyzdžiui, kylant kainoms ir pingant kronai, Norvegijoje lietuviškoms prekėms gali tekti agresyviau konkuruoti kainų atžvilgiu arba orientuotis į aukščiausios kokybės segmentus“, – mano „ArcaPay“ vadovas.
Užuominos importuotojams
V.Kaušas primena, kad verslai, importuojantys prekes iš šalių, kurių valiuta finansiniu požiūriu nepakankamai įvertinta, pavyzdžiui, Taivano arba Kinijos, gauna naudos iš mažesnių sąnaudų.
„Dėl žemų kainų tokios vietos kaip Taivanas gali tapti patrauklios įmonėms, susijusioms su elektronikos, mašinų ar tekstilės sektoriais, kurie Lietuvai yra itin aktualūs“, – pastebi ekspertas.
Pasak jo, yra ir atvirkštinis efektas – šalys, kuriose valiuta yra pervertinta, pavyzdžiui, Šveicarija, importuotojams tampa sudėtingesne aplinka.
„Prekės, gautos iš šių šalių, bus brangesnės, todėl arba teks siūlyti aukštesnes kainas, arba sumažinti įmonių pelno maržas. Taigi importuotojai turės įvertinti, ar šių šalių prekių kokybė ir išskirtinumas pateisina didesnes išlaidas“, – teigia V.Kaušas.
Mūsų šalies verslininkams, eksperto teigimu, „Big Mac“ indeksas sufleruoja kai ką kitą: Lietuva, veikianti euro zonoje, gali panaudoti savo gana stabilią valiutos poziciją, kad prasiskverbtų į rinkas, kuriose yra pervertintos valiutos.
„Tarkime, Šveicarijos ar Skandinavijos vartotojai, jau pripratę prie aukštesnių kainų, gali būti pasirengę mokėti brangiau už Lietuvos eksporto prekes, pavyzdžiui, baldus, maisto produktus ar pramonines prekes. Beje, Skandinavijos rinkos yra žinomos dėl tvarių ir ekologiškų produktų paklausos, o tai – sritis, kurioje Lietuva pastaraisiais metais sparčiai žengia į priekį ir kurioje gali įžvelgti nemažai potencialo“, – sako „ArcaPay“ vadovas.
Rytai – toleruojantiems riziką
V.Kaušas taip pat įspėja – eksportas į šalis, kurių valiuta nuvertinta, gali kelti rimtų iššūkių.
„Tuose regionuose lietuviškoms prekėms gali būti sunkiau konkuruoti kainomis. Į šias rinkas eksportuojančioms įmonėms gali tekti pasikliauti kokybės diferencijavimu arba nišinėmis rinkos strategijomis, kad taptų patrauklios. Taip pat įmonės turi būti pasirengusios įveikti sudėtingas eksporto į Aziją problemas, įskaitant ilgesnes tiekimo grandines ir tarifinių ar netarifinių kliūčių ruožą“, – tvirtina finansų ekspertas.
Anot jo, Turkijoje Lietuvos verslas taip pat turi galimybių, tačiau atsargumas – būtinas.
„Ši rinka dėl Turkijos liros kurso nepastovumo ir aukšto šalies infliacijos lygio yra rizikinga. Tačiau įmonėms, kurios gali valdyti riziką, didelė Turkijos rinka ir šalies strateginė padėtis gali duoti nemažai naudos“, – svarsto V.Kaušas.
Žurnalo „The Economist“ reguliariai nuo 1986 metų sudaromas „Big Mac“ indeksas, arba tiesiog „Mėsainio indeksas“, lygina greitojo maisto restorano „McDonald’s“ parduodamų „Big Mac“ mėsainių kainas įvairiose valstybėse ir taip siekia parodyti realų valiutų kursą. Šis mėsainis, kaip lakmuso popierėlis, pasirinktas dėl to, kad yra parduodamas daugelyje pasaulio šalių, todėl galima pamatyti visą kainų paletę.