Kitąmet kone 600 milijonų eurų iš biudžeto bus nukreipti 6 reformoms, kurių priešakyje mokesčiai ir pensijos, pirmadienį pristato Vyriausybė.
Premjeras Saulius Skvernelis nurodė, kad visiems dirbantiesiems socialinio draudimo įmokos sumažės 2 procentiniais punktais, o vidutiniai atlyginimai į rankas kitąmet padidės apie 50 eurų.
„Didinsime mokesčių progresyvumą ir padėsime vidutines pajamas gaunantiems žmonės padidinti jų pajamas“, – sako S.Skvernelis.
Anot jo, atlyginimų pokytį pajus apie milijoną gyventojų. Biudžetui mokesčių reforma kainuos apie 170 mln. eurų.
Paaiškėjo mokesčių tarifai: „rankose“ lieka 50 eurų daugiau
Net milijonas dirbančiųjų jau kitąmet gaus gerokai didesnius atlyginimus į rankas dėl mokesčių tarifų perdėliojimo.
Darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius siūloma sujungti darbuotojo pusėje, o po sujungimo bendras darbo vietos apmokestinimas bus mažesnis – 2 proc. punktais mažiau keliaus į „Sodrą“. Vien dėl to atlyginimai į rankas padidės keliomis dešimtimis eurų. Dar daugiau atlyginimai augs dėl platesnio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymo.
„Milijardas papildomų pajamų pasieks milijoną dirbančiųjų“, – žada Finansų ministras Vilius Šapoka ir žada, kad darbo apmokestinimas Lietuvoje bus konkurencingiausias regione.
Darbuotojas atlyginimo lapelyje matys kone visą darbo vietos kainą – „ant popieriaus“ atlyginimas išaugs 30,5 proc. Nuo naujo atlyginimo bus atskaitomas 21 proc. GPM tarifas (dabar – 15 proc.), ir bendras 18,5 proc. socialinio draudimo tarifas (dabar 9 proc. darbuotojui ir 31,18 proc. darbdaviui).
Tai reiškia, kad po pertvarkos žmogus, kuris uždirba minimumą (MMA), arba 400 eurų ant popieriaus, į rankas gautų jau 393 eurus vietoje dabartinių 361 euro – 32 eurais daugiau, esant dabartiniam NPD. O jei NPD būtų prilygintas MMA, į rankas gaunama suma galėtų siekti ir 422 eurus.
O NPD taikymas taip pat bus plečiamas – iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio (apie 1726 eurai į rankas šiuo metu).
Gaunantiems vidutinį darbo užmokestį (VDU), arba 690 eurų į rankas, mokesčių našta per 3 metus sumažės 5,1 proc. punkto – rankose liks kone 60 eurų per mėnesį. Dabar gaunantiems 1500 eurų „ant popieriaus“, arba apie 1140 eurų į rankas, mokesčių našta mažės 3,4 proc., tai taip pat garantuotų papildomus 60 eurų kišenėje.
Pokyčiai darbo apmokestinime vyks per trejus metus, tačiau didžiąją dalį pokyčių gyventojai ir verslas turėtų pajusti jau kitąmet.
„Jau 2019 metais gaunantiems VDU atlyginimas į rankas augs 46 eurais per mėnesį, o gaunantiems 1,67 VDU, atlyginimas į rankas augs 55 eurais per mėnesį. Darbo mokesčių našta bus mažiausia tarp Baltijos šalių“, – kitų metų skaičiavimus pateikia Vyriausybė.
Vyriausybė skaičiuoja, kad pokyčius pajus 1 mln. dirbančių asmenų.
„Mokesčių sistema bus socialiai teisingesnė, aiškesnė, darbo mokesčiai bus mažiausi Baltijoje šalyse“, – argumentuojama Vyriausybės pristatyme ir skaičiuojama, kad mokesčių keitimas kitąmet atsieis 173 mln. eurų.
Po pertvarkos darbdaviams už darbuotojus teliks mokėti 1,24 proc. mokesčių tarifą.
Finansų ministras Vilius Šapoka ramina, kad darbdaviai neturės galimybių darbuotojų nuskriausti, o S.Skvernelis papildo, kad bus numatytos ir sankcijos.
„Nedarysime rumuniško varianto, kuomet nebuvo nustatytos apsaugos. Įstatyme bus labai aiškiai nustatyta, kad visa nauda iš mokesčių pertvarkos atitektų būtent dirbančiajam, iki „Sodros“ įmokų lubų“, – sako V.Šapoka.
Pensijų kaupimas – pačių darbuotojų reikalas
Mainais už didesnį atlyginimą į rankas Vyriausybė paprašys daugiau susimokėti kitoje srityje – 4 proc. atlyginimo pensijų kaupimui. Mat siūloma pensijų fondus paversti pačių dirbančiųjų reikalu, o „Sodra“ į pensijų fondus įmokų nebemokėtų apskritai. Kaupiantieji už savo 4 proc. įnašą būtų skatinami iš biudžeto – gautų 2 proc. VDU paskatą.
Tad vietoje dabartinio „2+2+2“ kaupimo modelio siūlomas „0+4+2“ modelis, kuriame 4 proc. – paties dirbančiojo.
Pagal siūlymą, į pertvarkomą pensijų kaupimo sistemą – antrąją pakopą – būtų įtraukiami visi jaunesni nei 40 metų gyventojai ir visi šiuo metu kaupiantieji. Tačiau numatyta teisė leisti kaupime nedalyvauti nenorintiesiems – jie galėtų kelis kartus atidėti dalyvavimo pradžią, o vėliau ir atsisakyti dalyvavimo kaupime.
„Tiems, kurie dalyvauja kaupime „2+2+2“, „Sodros“ įmokos sumažinimas amortizuotų įnašą į pensijų fondus. Vadinasi, jiems būtų lygiavertė situacija“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ir patikina, kad nauja sistema bus patrauklesnė, nes „Sodros“ pensijos nemažės.
Valstybė atsisako įstatymu numatyto įsipareigojimo nuo 2020 m. į antrą pakopą dalyviams mokėti 3,5 procento atlyginimo siekiančią įmoką (3,5+2+2 modelis). Ir šiuo metu darbuotojas pats gali prisidėti į pensijų fondą papildomais 2 proc. atlyginimo, už kuriuos jis papildomai paskatinamas dar 2 proc. nuo VDU.
Šiuo metu „Sodra“ į antros pakopos pensijų fondus perveda apie 150 mln. eurų per metus, šių pinigų negauna dabartiniai senatvės pensininkai. O patys dirbantieji „Sodroje“ sukaupia mažesnes pensijas, kadangi socialinio draudimo įmokos yra mažesnės ta dalimi, kuri patenka į pensijų fondus.
Įgyvendinus reformą senatvės pensija nebemažėtų dėl to, kad dalyvaujama 2-oje pakopoje.
Žadama, kad, be privalomų 4 procentų atlyginimo, į fondą būtų galima mokėti ir didesnes įmokas savanoriškai – už tai bus taikomos papildomos mokestinės lengvatos, taip pat mokestinės lengvatos darbdaviui kaupiant darbuotojo naudai.
L.Kukuraitis tikina, kad yra trys problemos, kodėl būtina pertvarkyti pensijų sistemą.
„30 proc. dabartinių pensininkų skursta. Nori ar nenori, jau leidžiamės į demografinę duobę. Pagal EK prognozes, tam kad išlaikytume dabartinių pensijų lygį, reikėtų arba įsivežti 600 tūkst. migrantų, arba padidinti „Sodros“ įmokų tarifą 12 proc., arba 8 metais prailginti pensinį amžių. Greičiausiai nė vienas iš šių būdų nėra patrauklus“, – sako L.Kukuraitis.
Pasak jo, II pakopos dalyviams bus užtikrinama galimybė grįžti į „Sodrą“.
„Jei atsisakoma dalyvauti kaupime, galima bus grįžti į „Sodrą“ su savo lėšomis, tam, kad atstatytų tas netektis, kurios yra per keliolika metų susikaupusios VSD dalyje. Arba tiktai sustabdyti įmokas ir nei grįžti, nei dalyvauti“, – sako ministras
Trečioji priežastis, anot jo – išbalansuota ir supriešinta pensijų sistema, kadangi II pakopos dalyvių „Sodros“ pensijos mažėja, o tokia konkurencija nereikalinga.
Fondai seks dalyvių amžių
Patys fondai irgi turės neišvengiamai keistis. Vietoje dabartinių konservatyvių obligacijų ir rizikingesnių akcijų fondų bus kuriami vadinamieji gyvenimo ciklo fondai. Tai reiškia, kad nereikės keisti fondų savarankiškai – fondas sens ir atitinkamai taps konservatyvesniu automatiškai pagal dalyvių amžių.
„Pensijų kaupimas atpigs beveik perpus sumažėjus pensijų fondų administravimo mokesčiams, dėl to išaugs lėšų fonduose pajamingumas gyventojams. Įdiegus privalomą gyvenimo ciklo fondų investavimo strategiją, mažės rizika, kad gyventojams bus pasiūlyta neadekvačiai rizikinga ar per daug konservatyvi kaupiamų pensijų investicijos kryptis“, – tikina projekto sumanytojai.
Pasiūlymai dalyvauti sistemoje bus automatiškai teikiami 3 kartus kas 3 metus iki 40 m. amžiaus. Net ir pasirinkęs dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, asmuo turės teisę laikinai 12 mėnesių sustabdyti kaupimą. Visi norintieji, kurie šiuo metu pensijai nekaupia, turės galimybę prisijungti prie pensijų kaupimo sistemos.
Numatyta 4 proc. įmoka bus pritaikyta neiškart – per penkerius metus palaipsniui. Vyriausybė žada, kad nauji pensijų kaupimo dalyviai gaus pensijas, siekiančias bent 50 proc. buvusio uždarbio.
Šiuo metu siūloma pensijų reforma yra netgi dar kategoriškesnė, nei anksčiau nutekėję Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos planai, kuomet valstybė žadėjo pervesti 4 proc. VDU mainais už 4 proc. darbuotojo įmoką.
Vyriausybė pripažįsta, kad nekaupiantieji savarankiškai po kelių dešimtmečių gaus vis mažėjančias pensijas, lyginant su buvusiu atlyginimu. Šiuo metu pensija sudaro apie 42 proc. atlyginimo, ateityje be kaupimo – 34 proc.
„Jau dabar formuojasi vyresnio ir darbingo amžiaus gyventojų disbalansas – mažėja dirbančiųjų skaičius vienam pensininkui. Šimtmečio viduryje numatomas šio santykio pokytis nuo 3,5 iki 1,7“, – aiškinama pranešime.
Pensininkams kitąmet – po 23 eurus
Pagal siūlomą planą, vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės vidutiniškai apie 23 eurus ir 2019, ir 2020 m.
„Per 2017–2020 m. vidutinė pensija iš viso padidės apie 110 eurų. Dėl įvedamos minimalios pensijos mažiausias pensijas gaunantys asmenys (tokių yra 56 tūkst.) 2019 m. pajus spartesnį pensijų padidėjimą – būtinąjį ir didesnį stažą įgiję senjorai, kurių pajamos nesiekia 230 eurų, gaus apie 20 eurų didesnes pensijas“, – žadama Vyriausybės reformos pristatyme.
Bazinės pensijos mokėjimas bus perkeliamas į biudžetą, žadama, kad taip žmonės pajus aiškesnį ryšį tarp įmokų ir išmokų.
Už „Sodros“ lubas nubaus didesniu GPM
Vyriausybė investuotojams buvo prisižadėjusi pradėti taikyti „Sodros“ įmokų lubas. Pažado laikomasi, tačiau kitąmet lubas pasieks tik nedidelė saujelė išskirtinius atlyginimus gaunančiųjų. O ir pasiekę lubas gaus papildomai susimokėti didesnį GPM tarifą – pasiekus lubas bus taikomi 25 proc., vietoje 21 proc.
„Mokesčių sistemoje bus daugiau socialinio teisingumo: taikomas progresinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas (25 proc.) didesnėms pajamoms, siejant su „Sodros“ įmokų lubomis“, – aiškina Vyriausybė.
2019-aisiais „Sodros“ lubos bus taikomos nuo 120 vidutinių darbo užmokesčių – šiuo metu tai būtų 8848 eurai per mėnesį „ant popieriaus“.
Vėliau nuosekliai „Sodros“ lubų kartelę siūloma leisti žemyn: iki 84 VDU (6194 eurų per mėnesį) 2020-aisiais, ir iki 60 VDU 4424 eurų 2021-aisiais.
Tai reiškia, kad 2021 m. įmokų lubos atitiks socialinių išmokų lubas“, – pažymima pranešime.
NT mokestis – antrajam būstui
Vyriausybė žada išplėsti nepagrindinio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimą. Tokiu atveju visas NT, kuris nėra pagrindinė savininko gyvenamoji vieta, būtų apmokestintas 0,3 proc. tarifu.
Tai reiškia, kad, pvz., nuomai nupirktas 100 tūkst. eurų vertės butas per metus kainuotų 300 eurų.
„Kalbant apie NT – neprogresinis tarifas bus taikomas antram, trečiam, ketvirtam ir kitam būtent gyvenamosios paskirties turtui. O visoms prabangioms sodyboms bus taikomas bendras suminis skaičiavimas – jei vertė viršys 220 tūkst. eurų, joms atsiras progresinis tarifas, koks yra ir šiuo metu“, – sako V.Šapoka.
Taip pat būtų išlaikomas esamas NT apmokestinimo sistemos progresyvumas: 0,5 proc. tarifas NT vertės daliai, viršijančiai 220 tūkst. eurų, 1 proc. tarifas NT vertės daliai, viršijančiai 300 tūkst. eurų, ir 2 proc. tarifas NT vertės daliai, viršijančiai 500 tūkst. eurų.
Gautos papildomos lėšos bus skirtos vaiko pinigams, investicijoms į vaikų švietimą ir sveikatos apsaugą.
Iš šešėlio žada ištraukti 200 mln. eurų
Vyriausybė viena iš reformų vadina šešėlinės ekonomikos mažinimą ir tikisi, kad siūlomos naujos šešėlio mažinimo priemonės 2019 m. leis biudžetus papildyti 200 mln. eurų. Tuo pačiu metu Vyriausybė siūlo ir „meduolių“ – skatins skaidrią veiklą, ir didesnę „lazdą“ pažeidėjams.
Pirmiausia bus siūloma „amnestija“ dabar esantiesiems šešėlyje: numatyta vienkartinė galimybė 2019 m. susimokėti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir delspinigių. Tam bus suteiktas 6 mėnesių laikotarpis savanoriškai deklaruoti ir sumokėti neapskaičiuotus mokesčius ir taip veiklą tęsti „baltaisiais finansais“.
Finansų ministerija patikina, kad rizikingos įmonės, kurios siejamos su nesąžiningu mokesčių mokėjimu, nebegalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir sunkiau gaus finansavimą iš bankų – tam numatytos specialios priemonės. VMI šiuo metu atlieka įmonių rizikos vertinimus, pagal kuriuos atlieka patikrinimus, tačiau šie duomenys nėra prieinami kitoms institucijoms.
Numatomos ir 30 procentų didesnės baudos už su mokesčiais susijusius administracinius nusižengimus. Finansų ministerija žada, kad moderniausios IT sistemos neleis išvengti atsakomybės už mokesčių slėpimą.
Gyventojai, kurie oficialiai pirks remonto, statybos ir kitas namų ūkyje suteikiamas paslaugas, nuo 2019-ųjų galės susigrąžinti dalį GPM deklaruodami savo pajamas – tam numatyta papildoma lengvata.
Bedarbio pašalpas gaunantiems asmenims naikinamos paskatos slėpti pajamas – socialinių išmokų mokėjimas įsidarbinus pratęsiamas iki 12 mėnesių.
„Mokesčių apskaičiavimą ir mokėjimą supaprastins naujos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paslaugos – apskaitos paslauga ir virtualus kasos aparatas. Galimybė naudotis šiomis paslaugomis reikšmingai sumažins administracinę naštą“, – žada Vyriausybė.
Švietimo papildomos lėšos: atlyginimams ir technologijoms
Švietimo reformai kitąmet numatyta 97 mln. eurų papildomų lėšų, o kartu su ES fondų paramos lėšomis investicijos sudarys 169 mln. eurų. Tačiau pati reforma aprašyta nekonkrečiai, daugiausia vardijami būsimi pasiekimai, tačiau ne pačios priemonės, kurias numatoma įgyvendinti.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė aiškino, kad reforma apims etatinį mokytojų apmokėjimą, didesnį finansavimą studijoms, keičiama vertinimo, finansavimo sistema.
„Pakeliui yra sprendimai dėl aukštųjų mokyklų tinklo konsolidavimo, kas išties sustiprins aukštųjų mokyklų galimybes konkuruoti tarptautiniu mastu“, – sako J.Petrauskienė.
Vyriausybės plane nurodoma, kad 2019 m. bus atnaujintas ugdymo turinys ir metodai.
Keisis mokinių vertinimo sistema: nuo šiol bus vertinami ne tik visų mokinių testų rezultatai, bet ir atliekamas visapusiškas asmenybės įvertinimas.
Mokinius žadama aprūpinti geresnėmis mokymo priemonėmis – 62 proc. mokyklų kitąmet bus aprūpintos laboratorine įranga (šiuo metu tokių yra 11 proc.).
Žadama sukurti 10 laboratorijų kompleksų, kuriuose visiems to regiono mokiniams ir mokytojams bus prieinama pažangiausia gamtos mokslų ir technologijų laboratorinė įranga – vadinamųjų STEAM centrų.
Vidutinis mokytojo viso etato atlyginimas 2019 m. padidės 14 proc. iki 1000 eurų. Vyks mokytojų poreikio prognozavimas.
Kitąmet 150, arba šeštadaliui, silpnų mokyklų bus suteikta išskirtinė pagalba, siekiant gerinti rezultatus. Žadama, kad atsiras naujų veiklos krypčių (būrelių) pasiūla (pvz., robotika, inžinerija). 85 proc. mokyklų vykdys ne mažiau kaip vieną patyčių prevencijos programą, sumažės patyčių mastas.
Valstybės finansuojamų bakalauro studijų vietų skaičius išaugs daugiau kaip 3000, arba 6,4 proc., daugiausia gamtos, technologijos mokslų, inžinerijos, žemės ūkio mokslų srityse.
Dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai augs vidutiniškai 16 proc., arba 165 eurais (bruto), doktorantų stipendijos – apie 370 eurų.
108 milijonai eurų – inovacijoms, bet neaišku kaip
Vyriausybė nurodo, kad bus atliekama reforma ir inovacijų srityje ir tam bus skirta 108 milijonai eurų. Tačiau nenurodyta nė viena konkreti priemonė, kas už šiuos pinigus bus atliekama: vardijami tik būsimi pasiekimai, kaip sparčiau augs ekonomika, pavyks daugiau uždirbti iš eksporto, augs atlyginimai ir daugės investicijų.
„Reformos priemonės orientuotos į mokslo žinių komercinimą, paskatas kurti naujus produktus, inovatyvių investicijų pritraukimą“, – nurodoma pranešime, kuriame nė viena priemonė neįvardyta.
Sveikatos reforma – didesni atlyginimai medikams
Pristatydama Sveikatos reformą Vyriausybė taip pat daugiausia vardija būsimus pasiekimus, bet ne konkrečius veiksmus ar priemones. Reformai kitąmet numatyta išleisti 126 milijonus eurų.
Nurodoma, kad medikams atlyginimai padidės vidutiniškai 20 proc., todėl jie liks Lietuvoje, bus didinamos šeimos gydytojo komandos, plečiamos mobilios paslaugos.
„Sveikatos apsaugos srities reforma, apimanti šeimos gydytojo komandų didinimą ir mobilių paslaugų plėtrą, sumažins laukimo eilėse pas šeimos gydytojus laiką perpus – nuo 15 iki 7 dienų ir tai pajus 0,5 mln. gyventojų“, – pristatoma reforma.
Vystant telemediciną ir tobulinant pacientų registravimo tvarką, eilės siekiant gauti specializuotas paslaugas trumpės ketvirtadaliu – nuo 40 ir 30 dienų ir tai pajus 250 tūkst. gyventojų, žada Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Dar prieš reformą žadama, kad pagerės viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė – ji „bus užtikrina peržiūrint sveikatos priežiūros įstaigų modelį“.
„Medikams atlyginimai padidės vidutiniškai 20 proc., pradedant nuo 2018 m. I pusmečio. Prioritetą numatoma teikti mažiausiai uždirbantiesiems. Gydytojo etato atlyginimo 20 proc. prieaugis sudaro apie 300 eurų (bruto), slaugytojo etato – apie 150 eurų (bruto). Dėl augančių atlyginimų medikai liks dirbti Lietuvoje. Konkretus darbuotojų atlyginimo dydis priklausys nuo viešosios įstaigos vadovo sprendimo“, – teigiama reformos pristatyme.
Žadama daugiau pajėgų reaguoti į ūmius infarkto ar insulto atvejus, ligų prevencijai.
„Sumažės išlaidos vaistams, ypač tai pajus gaunantys mažas pajamas asmenys. Paciento išlaidų kompensuojamiesiems vaistams dalis nuo visų išlaidų nuosekliai mažės nuo 21 proc. 2016 m. iki 16 proc. 2020 m.“, – rašoma pristatyme.
SAM jau žino, kad savižudybių sumažės trečdaliu (2016 m. užfiksuota 28,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 2019 m. numatoma sumažinti iki 21,5 atvejo 100 tūkst., 2020 m. – 19,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Kodėl keičiami mokesčiai?
Pagrindinė problematika, kodėl netenkino dabartinė mokesčių sistema – darbuotojas nemato darbdavio sumokėtos socialinio draudimo įmokų dalies, taip pat darbo apmokestinimas yra didesnis nei aplinkinėse valstybėse, vertina Finansų ministerija.
Taip pat tarptautinės institucijos nuolat pabrėžia, kad Lietuva turėtų labiau apmokestinti nekilnojamąjį turtą, kadangi toks mokestis leidžia biudžetą papildyti nevaržant ekonominio augimo.
Socialinio draudimo išmokos bus labiau susietos su įmokomis, kuomet su įmokomis nesusijusi bazinė pensija bus iškelta į biudžetą.
„Investicijos į švietimą, sveikatą, inovacijas, mokesčius, šešėlio mažinimą prisidės prie greitesnio BVP augimo ir didesnių biudžetų pajamų. Tai didins viešuosius išteklius, skiriamus pensijoms mokėti. Tačiau migruojančioje, mobilioje ir, deja, neišvengiamai senstančioje visuomenėje pensijų kaupimas asmeninėmis įmokomis tampa svarbiu priedu“, – teigiama Vyriausybės pranešime.
Patikinama, kad „be ambicingų struktūrinių pertvarkų nebus spartesnio augimo, be politikų, verslo ir visuomenės susitelkimo nebesukursime tokio proveržio stebuklo, kokį kartu pasiekėme įstoję į ES“.
Pristatydama reformą Vyriausybė nurodo, kad „praėję metai Lietuvos ekonomikai buvo ypač sėkmingi“, kadangi BVP augo 3,8 proc., sparčiausiai per penkerius metus.
„Šių reformų rezultatai ir tarpusavio sinergija pakeis Lietuvos socialinę ir ekonominę būklę, taip pat padės spręsti opias demografijos problemas“, – patikina Vyriausybė.
Tam, kad geriau išugdyti ir sveikesni šalies gyventojai norėtų likti dirbti ir gyventi Lietuvoje, svarbu užtikrinti perspektyvias socialines garantijas, ypač finansiškai saugią senatvę, todėl būtina reformuoti pensijų sritį. Tikimasi, kad struktūrinių reformų investicijos, didins BVP, o tai leis padidinti ir viešųjų biudžetų pajamas, bei sukaupti didesnius pensijų mokėjimo išteklius.
„Nepriimtini atlyginimai ir perspektyva gauti menkas pensijas skatina emigruoti, o per didelis mirtingumas ir per mažas gimstamumas lemia nepriimtiną natūralų gyventojų pakaitumą“, – pusę milijono emigravusiųjų skaičiuoja Vyriausybė.
S.Skvernelis: tai vieša konsultacija
S.Skvernelis pažymėjo, kad pristatomos reformos šiuo metu yra tik Vyriausybės siūlymai, pateikti viešajam svarstymui.
„Laukiame pasiūlymų, pastabų, diskusijų, į kurias mes atsižvelgsime“, – sako S.Skvernelis.
Jis akcentavo, kad Lietuvos ekonomika sparčiai auga, tačiau didelė visuomenės dalis nejaučia ekonomikos augimo.
S.Skvernelis akcentavo nekokybiško švietimo sistemos problemą, nevienodą mokinių vertinimą, atotrūkį tarp kaimo ir miesto mokyklų. Jis žadėjo, kad mokytojo specialybės prestižas didės, o mokytojo atlyginimai kitąmet pasieks vidutiniškai 1000 eurų.
Vyriausybė užsimojo įgyvendinti šešiagubą reformą – struktūrinė reforma apimtų mokesčius, pensijas, inovacijas, švietimą, sveikatos sektorių bei šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones.
Esminiai reformos pokyčiai apima darbo užmokesčio apmokestinimą, pensijas, pensijų kaupimo sistemą, taip pat bus atskleista, kokias „Sodros“ lubas ketina taikyti Vyriausybė.
Finansų ministras Vilius Šapoka dar kovo mėnesį teigė, kad planuojami mokesčių pakeitimai didins jų progresyvumą ir mažins darbo santykių apmokestinimą. Jis yra pažymėjęs, kad mokesčių progresyvumas bus užtikrinamas didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
Iki šiol viešai taip pat buvo teigiama, kad bazinės pensijos mokėjimus planuojama perkelti į biudžetą, todėl padidėtų darbuotojų mokama GPM mokesčio dalis, o atitinkamai sumažėtų įmokos „Sodrai“.
Taip pat V. Šapoka renginyje užsienio investuotojams yra teigęs, kad bus įvestos „Sodros“ įmokų „lubos“.
