Per artimiausią dešimtmetį pasaulis pasikeis labiau, nei per praėjusį šimtmetį. Koks pasaulis ir galimybės mūsų laukia, pasakos gegužės 29-ąją „Litexpo“ įvyksiančios ateities konferencijos „ISM FUTURITY“ pranešėjai – drąsiausi pasaulio futuristai. Šiame tekste pateikiame tris verslo sritis, dėl kurių augimo sutaria dauguma ekonomistų, mokslininkų bei futuristų.
Alternatyvus kuras
Naftos era baigiasi. Anksčiau iš juodojo aukso gaminome elektrą, degalus automobiliams, traukiniams, lėktuvams, šiandien energiją gamina atominės jėgainės, traukinius į priekį stumia elektra ir tik lėktuvai su automobiliais vis dar juda varomi iškastiniais degalais. Tačiau ir čia padėtis keičiasi. Automobiliuose benziną keičia dujos, elektra, o šveicarai neseniai sėkmingai išbandė saulės energija varomą lėktuvą, galintį išbūti ore 36 valandas. „Toyota“ neseniai sukūrė vandeniliu varomą automobilį, kuris gali įsibėgėti iki 177 km/h, o vienintelis šalutinis judėjimo produktas yra vanduo.
Neišvengiamai ateis laikas, kuomet naujos degalų rūšys taps dominuojančiomis, todėl verta pagalvoti, kaip aptarnausime jas naudojantį transportą. Alternatyvaus kuro gamyba, tiekimas ir prekyba yra tos sritys, kurios artimiausioje ateityje neš milijonus.
Sveikatos apsauga
Vakarų visuomenės sparčiai sensta. Vidutinis Europos, Šiaurės Amerikos, Australijos ar Japonijos gyventojų amžius yra žymiai didesnis nei išsivysčiusių šalių. Tai reiškia, kad sveikatos apsauga tampa vis paklausesne preke išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Tai ne tik ligoninės, bet ir sveikatos apsaugos centrai, farmacija, slauga.
Ant rankų nešiojami pagrindinių sveikatos rodiklių matuokliai, išmaniosios programėlės – visa tai jau yra. Netrukus atsiras informaciją apie organizmą kaupiantys ir tiesiai į mūsų ligos istoriją siunčiantys pašto ženklo dydžio prietaisai.
Dar daugiau, technologijų revoliucija keičia ir mūsų suvokimą apie ligų prevenciją. Ant rankų nešiojami pagrindinių sveikatos rodiklių matuokliai, išmaniosios programėlės – visa tai jau yra. Netrukus atsiras informaciją apie organizmą kaupiantys ir tiesiai į mūsų ligos istoriją siunčiantys pašto ženklo dydžio prietaisai. Visa tai – auganti rinka ir pelninga niša į ateitį žiūrinčiam verslui.
Maistas
Didėjant Žemės gyventojų skaičiui, reikia vis daugiau maisto visiems jiems išmaitinti. Mokslininkai yra paskaičiavę, kad jei kiekvienas pasaulio gyventojas sunaudotų tiek maisto, kiek vidutinis amerikietis, visų septynių milijardų išmaitinimui reikėtų penkių Žemės planetų. Taip būtų, jei naudotume standartinius maisto produktų gamybos ir auginimo metodus.
Mokslas nestovi vietoje ir kasmet šioje srityje atsiranda vis daugiau proveržių. Ligoms ir parazitams atsparūs genetiškai modifikuoti produktai, užterštą vandenį valantys ir kelis dolerius kainuojantys alaus skardinės dydžio vandens filtrai bei skysti pietūs papietauti nespėjantiems biurų darbuotojams (beje, pastarąjį sukūrė lietuvių startuolis „Hello Hungry“). Nuo maisto trūkumo iki greitų pietų – maisto pramonės revoliucijos sprendžia pirmo ir devyniolikto svarbumo problemas ir iš to galima užsidirbti nemažus pinigus.
Tai tik trys iš šimtų sričių, kurios ateityje darys žmones turtingus. Mokslininkai sutaria – ateityje verslai ne kurs, o spręs opias žmonijos problemas, kartu užsidirbdami pinigus. Daugiau istorijų apie tai, kaip atrodys mūsų kasdienybė po dešimties metų, pirmojoje ateities konferencijoje Baltijos šalyse – „ISM FUTURITY“ (www.futurity.lt).
