Spaudos konferencijoje ekspertai ir ,,Saigon kava“ įkūrėjos Alex Thu Vu ir Diana Dung Le atskleidė realybę, esamą situaciją ir ką būtina keisti siekiant nepažeisti žmogaus teisių.
Peticija siekia pokyčių – bausmė neproporcinga klaidai
Peticijos.lt portale paskelbta peticija ,,Neleiskime uždaryti ,,Saigon kava“ Šiauliuose“ sulaukė 6426 parašų visuomenės palaikymo. Pasak Peticijos autorės Eglės Sakalauskaitės, visuomenės balsas, palaikymas yra stiprus įrankis tam, kad pradėtų keistis situacija, todėl kalbėti apie tai garsiai yra pirmas žingsnis.
,,Asmeniškai pažįstu kavinės savininkes, jas visada mačiau kaip patį pozityviausią Lietuvoje besiintegruojančių užsienio piliečių pavyzdį, nes jos visada rodė didelę pagarbą Lietuvai ir norą čia pritapti ir įsitvirtinti. Žinia, jog jas nutarta deportuoti, stipriai šokiravo. Kai paklausiau jų, ką apie šią situaciją mano jų teisininkai, jos pripažino, kad jie situaciją vertina labai pesimistiškai, nes jų darbo patirtis rodo, jog teismai nėra linkę rimtai nagrinėti su imigracija susijusių problemų ir dažniausiai pritaria Migracijos departamento sprendimams.
Tai sukėlė didelį beviltiškumo jausmą, tad pagalvojau, jog visuomenės dėmesys padės teisėjams detaliau įvertinti šią situaciją ir atkreips dėmesį, jog mūsų įstatymai vis dar turi spragų, todėl verta kiekvieno imigranto situaciją vertinti individualiai: leidimo laikinai gyventi Lietuvoje atėmimas be jokio perspėjimo atrodo visiškai neproporcinga bausmė asmeniui, kuris paprasčiausiai neteisingai interpretavo vieną įstatymo punktą. Tikiu, jog joms turėjo būti leista klaidą ištaisyti“, – pabrėžė peticijos autorė.
Pardavė viską Vietname tam, kad investuotų į verslą Lietuvoje
,,Tkime, kad didžiausia jų problema dabar yra tai, jog jie nusprendė išvaryti mus iš Lietuvos be jokio perspėjimo, tai akivaizdžiai pažeidė mūsų pagrindinę žmogaus teisę. Mes rimtai vykdėme verslą, mes esame rimtos investuotojos, ne pabėgėlės, ne nusikaltėlės. Pardavėme viską, ką turėjome Vietname tam, kad investuotume į verslą Lietuvoje.
Teisingumas turi pasibelsti į duris. Jei Migracijos departamentas nieko blogo nepadarė, kodėl direktorė pasiuntė tris darbuotojus susipažinti su mumis slapta tik tada, kai iškėlėme savo bylą į viešumą. Tai buvo pirmas kartas per šešerius metus, kai jie atvyko patikrinti, ar mūsų verslas yra tikras. Mes turime pakankamai įrodymų apie šį neregistruotą susitikimą ir be to, kai įvyko tas susitikimas, mūsų klientai buvo mūsų kavinėje, jie džiaugiasi, kad yra mūsų liudininkai“, – spaudos konferencijoje video transliacijos metu kalbėjo verslo įkūrėjos.
Nesuteikia teisės nei ištaisyti klaidą, nei dalyvauti teisme
Advokatas Deividas Poška, atstovaujantis Alex Thu Vu ir Diana Dung Le bylas atskleidė, kad dabartinė situacija yra lyg spąstai - verslą Lietuvoje kūrusioms vietnamietėms gresia bankrotas ir prarasta galimybė grįžti į Lietuvą. Pradėtos ir nagrinėjamos dvi bylos, teismui pateikti du analogiški skundai. Bylos galėtų būti baigtos taikos sutartimi, jei Migracijos departamentas pakeistų poziciją, tačiau kadangi pozicija nekeičiama, situaciją vertinti ir sprendimus priimti turės teismai. Posėdžiai teismuose numatyti sausio 23 ir 29 dienomis.
,,Migracijos departamento pozicija tokia, jog pagal įstatymus verslui keliamas reikalavimas – norint vykdyti verslą Lietuvoje, reikia įmonei ne mažiau kaip 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo išdavimo visą darbo laiką dirbantiems Lietuvos Respublikos ar kitiems įstatymu nurodytiems asmenims, bet ne laikinai gyvenantiems, mokėti ne mažiau kaip du bruto darbo užmokesčius kas mėnesį.
Svarbus aspektas yra tas, kad įstatymas kalba apie keliamus reikalavimus leidimo išdavimo metu, tačiau nėra aiškiai apibrėžta, kad ir gavus leidimą gyventi Lietuvoje, toks reikalavimas turi būti nuolat ir be jokių pertraukų įgyvendinamas. Be to, pakitus teisiniam reguliavimui, gavus Migracijos departamento sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo, asmuo turi teisę per 14 dienų sprendimą apskųsti teismui.
Bet skundo padavimas nestabdo sprendimo vykdymo. Iš to seka, kad vykdantis verslą Lietuvoje asmuo, gavęs sprendimą, jau po dviejų savaičių turi palikti valstybę. Iš esmės atimama galimybė tinkamai pasiaiškinti, ištaisyti galimus trūkumus“, – kalbėjo advokatas.
Kelia klausimą, ar įstatymai atitinka LR Konstituciją
,,Sprendimuose, kuriais vietnamietėms atimama teisė laikinai gyventi Lietuvoje, nurodyti motyvai. Pavyzdžiui, netgi teigiama, kad jos pateikė departamentui neatitinkančius tikrovės duomenis, kad jų tikslas buvo tik formaliai atitikti keliamus reikalavimus, be ne vykdyti teisėtą veiklą, nors matant realią situaciją, ją vertinant – juk akivaizdu, kad taip nėra.
Galėtų būti kalbama tik apie reikalavimą įdarbinti atitinkamus asmenis, t.y. mokėti du bruto darbo užmokesčius Lietuvos piliečiams arba nuolat gyvenantiems piliečiams ir daryti tai šešis mėnesius nepertraukiamai, t.y. vertinti ar toks reikalavimas buvo vykdomas ir (ar) jos tikrai privalėjo taip elgtis. Bet Migracijos departamentas, spręsdamas dėl leidimų panaikinimo, nevertina, kad jau nuo 2019 m. vietnamietės gyvena Lietuvoje, tuos reikalavimus buvo įvykdžiusios ir tas tęstinumas ne kartą buvo tikrintas. Kita vertus, tokie sprendimai priimti neįspėjus jų, nepaprašius pasiaiškinti, todėl kyla klausimas, ar tokiu būdu turėtų būti vykdomas viešasis administravimas.
Esant tokiems įstatymo reikalavimams, jei jie apskritai Migracijos departamento teisingai interpretuojami, kyla klausimas dėl normomis keliamų reikalavimų proporcingumo, atitikties Konstitucijai, be kita ko, tuo aspektu, kad eilę metų vykdantys verslą Lietuvoje asmenys, susikūrę atitinkamą gerovę, turi palikti valstybę per dvi savaites nuo departamento sprendimo gavimo be galimybės ištaisyti galimus trūkumus ar pasiaiškinti“.
Imigrantų verslui būtini įstatymų pakeitimai
,,Liūdna ir gaila, kad stebime tokią situaciją. Migracijos departamentas vadovaujasi tvarkos aprašu, kuriame turi būti vykdomas sprendimas išvykti per keturiolika dienų. Jei būtų suteikiama galimybė išpildyti nuostatas, gauti tam laiko, situacija būtų kitokia. Akivaizdžiai matome, kad Lietuvoje nėra sudarytos sąlygos imigrantų verslo palaikymui ir būtini pokyčiai“, – atkreipė dėmesį Verslo imigrantų ir investuotojų asociacijos prezidentas Romas Stumbrys.
Pasak R.Stumbrio, užsieniečių iš trečiųjų šalių skaičius buvo sumažintas keičiant įstatymus. Būtent trečiųjų šalių piliečiams, kuriantiems grožio, maitinimo, IT, prekybos ir kitą smulkųjį verslą, nėra sudarytos vienodos sąlygos kaip Lietuvos piliečiams. Tam, kad imigrantai galėtų lengviau adaptuotis mūsų šalyje ir vykdant verslą atitiktų Lietuvos verslo subjektų sąlygas, trūksta lankstesnių sąlygų.
,,Priimant įstatymo pakeitimus buvo vadovaujamasi pagrindiniu argumentu - grėsme nacionaliniam saugumui, bet šiuo atveju kalbame apie žmones, kurie kuria darbo vietas ir moka mokesčius, kuria pridėtinę vertę Lietuvai, bet yra deportuojami be leidimo ištaisyti klaidą. Trūksta empatijos, vadovaujamasi įstatymais, reikalavimais, bet nėra papildomų punktų, kokiais atvejais imigrantais gali apginti savo teises, ištaisyti klaidą ir likti Lietuvoje“ – sakė R.Stumbrys.
Kokie pokyčiai būtini? Pirmas žingsnis – trečiadienį Seimui pateiktas įstatymo projektas, kuriuo, atsižvelgiant į situaciją, susijusią su Vietnamo pilietėmis, būtų sudarytos galimybės, kai netenkama laikinojo leidimo gyventi Lietuvoje vykdant verslą, išvykti iš Lietuvos per pusę metų, išskyrus atvejus, kai buvo sudarytos galimybės įvykdyti 45 straipsnio pirmo punkto reikalavimus.
Jei Migracijos departamento reikalavimai būtų įvykdyti per mėnesį, būtų pratęstas leidimas gyventi Lietuvoje. Taip pat siūlomas įstatymo pakeitimas, kad laikinus leidimus gyventi turintys užsieniečiai neprivalėtų samdyti darbuotojų ir mokėti dviejų bruto atlyginimų. ,,Šios diskusijos jau inicijuotos, tai pirmas žingsnis, o tolimesnis tikslas yra įstatymų pakeitimai, teigiami imigrantams, norintiems gyventi ir kurti verslą Lietuvoje“, – spaudos konferencijoje akcentavo Romas Stumbrys.
