Vidutinės koledžus baigusių JAV juodaodžių ir ispanakalbių pajamos 1992 – 2013 m. sumažėjo, tuo tarpu tuo pačiu laikotarpiu baltųjų ir azijiečių kilmės gyventojų pajamos padvigubėjo.
2013 m. koledžus baigę juodaodžiai amerikiečiai per metus uždirbo 52 150 dolerių, o 1992 m. ši suma siekė 59 300.
2013 m. juodaodžiai koledžus baigę amerikiečiai per metus uždirbo 52 tūkst. 150 dolerių, o 1992 m. ši suma siekė 59 300.
Ekonomisto Williamo Emmonso teigimu, pajamų nelygybė rodo, kad rasinė nelygybė šalyje ir toliau egzistuoja, nes darbdaviai vengia samdyti afroamerikiečius ir ispanakalbius.
Dar viena priežastis, kodėl egzistuoja turtinė nelygybė tarp skirtingos etninės kilmės JAV gyventojų, yra ta, kad dideliais atlyginimais garsėjančiuose sektoriuose, pavyzdžiui, technologijų, dominuoja baltaodžiai ir azijiečiai.
Tačiau mokslininkai negali atsakyti, kodėl tiriamuoju laikotarpiu koledžo diplomo neturinčių juodaodžių ir ispanakalbių pajamos išaugo, atitinkamai 17,3 ir 15,6 proc.
Kalbant apie vidutinį turtą, kuris vertinamas atkreipiant dėmesį į turimo nekilnojamojo turto ir santaupų vertę, koledžo išsilavinimą turintys juodaodžiai ir ispanakalbiai taip pat smarkiai nukentėjo, kuomet baltųjų ir azijiečių turtas išaugo.
Iš dalies tai galima paaiškinti tuo, kad išsilavinę afroamerikiečiai ir ispanakalbiai vidutiniškai turi didesnes skolas. Be to, jų turtas buvo labiau susietas su turimu nekilnojamuoju turtu.
Juodaodžiai studijoms yra linkę daugiau skolintis.
Jie smarkiau nukentėjo nuo nekilnojamojo turto rinkos griūties. Štai aukštąjį išsilavinimą turinčių juodaodžių namo vertė vidutiniškai sumažėjo 51 proc., o ispanakalbių 45 proc.
Juodaodžiai studijoms yra linkę daugiau skolintis, dėl to aukštąsias mokyklas baigia su didesnėmis skolomis negu baltieji ir azijiečiai.
