Kauno Petrašiūnų kapinėse įrengtame kolumbariume iš 200 vietų urnoms šiuo metu užimtos 89. Savivaldybės duomenimis, jau išlieti pamatai antrajam kolumbariumų statybos etapui – iš viso per penkis numatytus etapus, esant poreikiui, būtų galima įrengti 1-1,2 tūkst. laidojimo vietų.
„Pirmuosius kolumbariumus spėjome įrengti praėjusiais metais prieš Vėlines. Matome, jog tai pasiteisino – nišos netuščios. Iš tiesų buvo svarbu sukurti ne taip brangiai kainuojančią laidojimo vietos alternatyvą, o žmonės jau patys nuspręs, ką pasirinkti“, – teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Prieš Vėlines Petrašiūnuose sutvarkyta kolumbariumų aplinka – įrengti suoliukai bei nutiesti takai.
Kauno miesto savivaldybė – vienintelė iš didžiųjų miestų pati teikianti laidojimo kolumbariumuose paslaugas: Vilniuje ir Klaipėdoje šiuo metu kolumbariumuose laidoja privačios įmonės.
Vienintelis Vilniaus kolumbariumas privačiomis lėšomis įrengtas Liepynės kapinėse. Savivaldybės duomenims, šiuo metu kolumbariume įrengta 150 vietų, iš jų 53 vietose palaidota. Tai – tik pirmasis kolumbariumo statybos etapas ir, esant poreikiui, numatyta kolumbariumo plėtros galimybė.
Klaipėdos miesto savivaldybė taip pat yra įrengusi kolumbariumą, tačiau galimybe urnas su artimųjų pelenais nemokamai jame palaidoti suskubę klaipėdiečiai 167 vietas užpildė jau prieš kelerius metus.
2012 metais uostamiesčio Joniškės kapinėse pradėjo veikti privatus kolumbariumas – bendrovė „Aterna“ šiuo metu yra įrengusi 369 kriptas, iš jų užimtos – 40.
„Ši paslauga populiarėja. Jei bus poreikis turime galimybę plėstis, yra padarytas detalusis planas ir galime pastatyti daugiau nei 1,5 tūkst. kriptų“, – BNS teigė šios bendrovės direktorė Vitalija Rumbaitienė.
Pirmuosius kolumbariumus spėjome įrengti praėjusiais metais prieš Vėlines. Matome, jog tai pasiteisino – nišos netuščios
Anot V.Rumbaitienės, kalbėti apie investicijų atsipirkimą dar ankstoka. Tačiau ji pastebi, kad kolumbariumo kriptą, kuri Joniškės kapinėse nuomojama apibrėžtam laikotarpiui, žmonės vis dažniau nuomoja ilgesniam laikui.
„Šiais metais populiarėja ilgesnis nuomos terminas: jei pernai užsakydavo dešimčiai metų, tai šiemet daugiau nori šimtui metų“, – pastebi ji.
Ketvirtuoju iš didžiųjų Lietuvos miestų, turinčių kolumbariumą, metų pabaigoje turėtų tapti Panevėžys: mėnesio pradžioje čia pradėti pirmųjų keturių sienelių su 424 laidojimo vietomis statybos darbai.
Už pirmajam etapui skirtus beveik 500 tūkst. litų taip pat bus suformuotas reljefas, įrengti suoliukai bei šiukšliadėžės, granito stendas.
Tačiau kolumbariumus stato ne tik didieji Lietuvos miestai – tiesa, mažesnių miestų kolumbariumai dideliu populiarumu pasigirti negali.
Jonavos Šmatų kapinėse šią vasarą įrengtos 45 kriptos, iš kurių, kapines prižiūrinčios bendrovės „Jonavos paslaugos“ duomenimis, šiuo metu palaidota keturiose.
Rokiškio rajone esančiose Obelių kapinėse taip pat yra nedidelis maždaug dešimties kriptų kolumbariumas, tačiau per porą metų nuo jo pastatymo, kol kas čia niekas nepalaidota.
Obelių seniūnas Eugenijus Narkūnas BNS teigė, kad tai gali būti susiję su didelėmis kremavimo kainomis. Kita vertus, net ir kremuotų velionių urnos dažniausiai palaidojamos šeimos kapavietėje.
„Nėra tiek jau daug tų, kurie pelenus laidoja – paprasčiausiai į kapus, prie giminių, prie artimųjų. Bet ir tai – tik kas iš užsienio grįžta: gal brangi ta paslauga“, – svarstė E.Narkūnas.
Kretingos rajone esančiose Baltakalnio kapinėse stovi didmiesčiams vietų skaičiumi nenusileidžiąs 247 kriptų kolumbariumas. Tiesa, iš jų per pusantrų metų palaidota – vos trylikoje.
„Iš pradžių buvo didesnis susidomėjimas, bet kada buvo rajono (Kretingos rajono – BNS) taryboje priimtas sprendimas, kad bus galima ten patalpinti nemokamai tik Kretingos rajono gyventojus, kadangi iš savivaldybės biudžeto pastatytas, tai šiaip buvo labai daug pageidaujančių iš kitų rajonų“, – BNS pasakojo Darbėnų seniūnas Edvardas Tedevušas Stalmokas.
