Asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ taip komentavo šį sprendimą bei tai, kas nebuvo pastebėta: „Vakar paskelbus žinomo Lietuvos verslininko, politiko Antano Boso bylos prieš DNB banką nutartį, nuošalyje liko kita naujiena, pranešta beveik tuo pačiu metu, vos valandos skirtumu. Priešingai negu civilinio ginčo tarp asmens ir banko atveju, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimas padeda tašką ilgoje teisinių ginčų tarp DNB ir Lietuvos vertybinių popierių komisijos (VPK) epopėjoje, besitęsiančioje nuo 2009-ųjų.
Šiuo metu šioje byloje, perėmęs VPK funkcijas, DNB oponento vaidmenį vaidina Lietuvos bankas. Byloje trečiuoju asmeniu yra ir privatus asmuo M. S., mūsų asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ narys iš Klaipėdos.
Bylos esmė ta pati, o apie DNB nemalonumus dėl SASO platinimo jau daug rašyta: kompetentingiausia vertybinių popierių srityje valstybės institucija nustatė, kad DNB padarė pažeidimų neprofesionaliems klientams platindamas su akcijomis susietas obligacijas (SASO), nesilaikė Finansinių priemonių rinkų įstatymo. VPK netgi skyrė bankui 15 000 litų baudą. Pirmadienį LVAT neskundžiama nutartimi pripažino, kad VPK sprendimo dalis, liečianti SASO obligacijų pardavimą – teisėta, o bankas, skundęs tą sprendimą, neteisus.
Teismas padarė trečiajam pagal dydį Lietuvoje DNB bankui „nuolaidą“ – sumažino baudą iki 5000 litų.
Šis sprendimas – bankas jau nebegali jo skųsti – gali išgelbėti nuo bankroto ne tik vieno asmens M. S. šeimą, bet ir dar bene 640 žmonių šeimas. Šie žmonės taip pat, kaip pripažino VPK išplėstinio tyrimo metu, buvo viliojami tomis pačiomis investavimo strategijomis, kaip ir minėtasis klaipėdietis.
Ar teismuose įvykęs bylų tarp investuotojų bei DNB rezultatų persilaužimas – jau tendencija, liudijanti apie kitokį, galbūt žmogiškesnį teisėjų požiūrį į bankininkystės problemas? Sunku pasakyti, spręskite patys. Mūsų skaičiavimais, tai jau 6-asis iš eilės bankui rūpestį turintis sukelti sprendimas.
Gruodžio viduryje Vilniaus apygardos teismas pripažino kliento R.B., o ne banko teisybę analogiškame civiliniame ginče. Ginčo suma – per 800 tūkstančių litų. Sausio viduryje tas pats teismas suteikė viltį atsitiesti kitam asmeniui S.L. (suma – 537 tūkstančiai litų). Kovo pradžioje Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė banko skundą ginčijant VPK 2010–2011 metais vykdyto išplėstinio DNB SASO pardavimų tyrimo rezultatus. Vos prasidėjus balandžiui, žiniasklaida parašė apie žinomo praeityje bankininko Gintauto Preidžio analogiškos bylos prieš banką baigtį: vietoje banko reikalautų 1,4 milijono litų priteisė 0,2 mln. litų. Vakar A. Boso ir DNB byloje verslininkui taip pat pavyko įrodyti savo tiesą.
Visus šiuos sprendimus, mūsų žiniomis, bankas jau apskundė arba ruošiasi apskųsti. Tačiau šeštojo iš eilės nepalankaus sprendimo – LVAT 2012 m. balandžio 16 d. nutarties – bankas apskųsti nebegalės, ši nutartis neskundžiama.
Banko atkaklumas teismuose nestebina. Ant kortos – kone 100 milijonų litų, kuriuos galbūt tektų pakloti investuotojų patirtiems nuostoliams padengti.
Kitaip apvertus – tai 100 milijonų litų, kuriuos bankui turės sumokėti (arba kuriuos kai kurie klientai jau net sumokėjo) Lietuvos žmonių šeimos iš savo asmeninio biudžeto, taip padengdamos savo (o gal vis dėlto banko?) padarytų suklydimų kainą. Šeši iš eilės teigiami šiems žmonėms teismų sprendimai suteikia viltį, kad teisybė – jų pusėje.
