Papildyta 9.40 val.: Vyriausybė nepalaiko S.Jakeliūno siūlymo, patikslinta skaičiuoklė
Mokesčių reforma jau kitokia – Seime Vyriausybės siūlymai koreguojami: jei gyventojas pensijų fonde nekaupė papildomų 2 proc., o kitąmet bus automatiškai įtrauktas, riba, nuo kurios kitąmet imtų mažėti atlyginimas į rankas, – 1060 eurų į rankas (mažėtų 1 euru, o augant atlyginimui skirtumas vis didėtų).
Jei gyventojas papildomus 2 proc. fonde kaupė ir kaups toliau – atlyginimas jam beveik nesiskirs.
Atlyginimai didėtų tik tais atvejais, jei gyventojai nekaupė papildomai pensijų fonde ir nekaups toliau. Tuomet minimalų uždarbį gaunantieji į rankas gautų 13 papildomų eurų, o didžiausią efektą pajustų uždirbantys apie 900 eurų į rankas – papildomai prisidėtų apie 39 eurus.
Savo senatvės sąskaita labiau pasididinti atlyginimą galėtų tie gyventojai, kurie dalyvavo pensijų kaupime – jei nutrauktų dalyvavimą.
Tokius skaičiavimus rodo 15min skaičiuoklė, kai gyventojų pajamų mokestis (GPM) siektų 20 proc., socialinio draudimo įmokos – 19,5 proc., o neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo formulė būtų pakeista taip, kaip pasiūlė Seimo nariai Stasys Jakeliūnas, Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Vida Ačienė ir Petras Gražulis. Siūlymas jau sulaukė palaikymo Socialinės apsaugos ir darbo komitete.
Tiesa, toks siūlymas dar stringa – jo svarstymas atidėtas iki trečiadienio.
Vienas nežinomasis – koks bus minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) kitąmet, todėl skaičiavimuose naudojami 400 eurų. Jei MMA būtų padidintas iki 420 eurų, ribos, kai į rankas gaunamas atlyginimas mažėja, šiek tiek pasislinktų aukštyn.
Ankstesnę skaičiuoklę, parengtą pagal Vyriausybės siūlomus dydžius, galite rasti čia.
Vyriausybės atstovai tik mokesčių tarifus vadina „kompromisu“, tokius tarifus atskiru siūlymu registravo ir Ramūnas Karbauskis. Tačiau po publikacijos Vyriausybė 15min informavo – kompromisas neapima atskirų Seimo narių pasiūlymų, tokių kaip „Sodros“ lubų atsisakymas, didesni kapitalo mokesčiai ar S.Jakeliūno siūloma NPD formulė, kuri panaudota šioje skaičiuoklėje.
„Sodrai“ – 300 mln. eurų perteklius, biudžetui – papildomas minusas
Jeigu Seimas pritars S.Jakeliūno siūlomiems pakeitimams ir „Sodros“ įmokos tarifas po mokesčių konsolidacijos siektų 19,5 proc., „Sodros“ biudžetas dėl to gaus papildomus 173 mln. eurų, duomenis pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Šie pinigai bus gaunami valstybės biudžeto sąskaita, nors iš biudžeto jau teks mokėti bazines pensijas.
Vyriausybė ir anksčiau, siūlydama mažesnį 18,5 proc. tarifą, buvo numačiusi perteklinį „Sodros“ biudžetą – 125 mln. eurų. Tad bendras „Sodros“ perteklius vien kitąmet pasiektų kone 300 mln. eurų.
2019 m. pabaigoje „Sodros“ rezervas galėtų pasiekti apie 470 mln. eurų – gerokai daugiau nei Vyriausybės užsibrėžtas 300 mln. eurų tikslas iki 2020-ųjų. Mat 170 mln. eurų „Sodra“ sukaups vien šiemet. Šie skaičiai preliminarūs ir prognozuojami, įspėja SADM.
„Senatvės pensijos yra indeksuojamos pagal jau anksčiau nustatytą formulę, kuri šiuo metu lemia, jog pensijos kasmet auga po 7 proc. Papildomos lėšos keliautų į „Sodros“ rezervą. Finansų ministerija atlieka reikiamus skaičiavimus ir vertina šio pasiūlymo poveikį viešiesiems finansams ir LRV pasiūlytai struktūrinei reformai“, – teigia SADM ministro Lino Kukuraičio patarėja Eglė Samoškaitė.
Reformų kaina, kaip anksčiau skelbė Vyriausybė, siekia apie 600 mln. eurų, biudžetui dėl to teks skolintis.
Vadina kompromisu
„Šie pasiūlymai iš esmės atitinka kompromisą, kurį pasiekė iš Vyriausybės ir Seimo atstovų sudaryta neformali darbo grupė. Joje buvo sutarta „Sodros“ įmokos „tarifą“ kitiems metams nustatyti 19,5 proc., o GPM tarifą mažinti iki 20 proc. po mokesčių konsolidacijos. Tam, kad mokesčių ir pensijų reforma būtų įgyvendinta, reikia susitarimų ir plataus palaikymo. Todėl natūralu, kad Seime ieškoma kompromisų ir pačių geriausių sprendimų“, – sako E.Samoškaitė.
Pasak jos, diskusijos Seime dar tik prasideda – trečiadienį vyko tik pirmieji svarstymai komitetuose.
„Visi šiandienos sprendimai dar nėra galutiniai, o diskusijos tęsiasi, ieškoma subalansuotų, žmonėms geriausių sprendimų“, – ramina E.Samoškaitė.
15min jau rašė, kad Tomo Tomilino, Vidos Ačienės ir Naglio Puteikio iniciatyva siūloma didinti kapitalo, individualios veiklos mokesčius, Biudžeto ir finansų komitetas atmetė „Sodros“ lubų siūlymą, NT mokesčio svarstymą atidėjo, su nežymiomis korekcijomis pritarė tabako gaminių akcizų didinimui. Galutinai dėl visų mokesčių turės nuspręsti Seimas.
Patikslina: kompromisinis R.Karbauskio variantas, o S.Jakeliūno – ne
Po straipsnio publikavimo su 15min susisiekė premjero patarėjas Lukas Savickas, kuris tikina, kad Vyriausybė nelinkusi nusileisti tiek, kiek teigia Seimo nariai.
„Kompromisas, kuris buvo pasiektas, įregistruotas Ramūno Karbauskio, o ne visi kiti pasiūlymai, kurie suregistruoti. Mūsų pozicija, ir premjeras patvirtintų, kad kompromisai yra pagrinde registruoti R.Karbauskio“, – sako L.Savickas.
Jis aiškina, kad Vyriausybė pritartų 19,5 proc. „Sodros“ tarifui ir 20 proc. GPM, kai NPD kitąmet siektų 300, 2020 m – 400, o 2021 m. – 500 eurų.
„O NPD plėtra buvo siūloma iki 2,5 proc. VDU originaliai, kompromisinis variantas – 2 VDU kitąmet, 2020 m. – 2,25 proc., ir 2,5 proc. 2021 m.“, – sako L.Savickas.
Valstiečiai S.Jakeliūnas ir T.Tomilinas registravo siūlymą, kad NPD plėtra būtų mažesnė – tai, pasak L.Savicko, į kompromisą neįeina. Be to, S.Jakeliūno vadovaujamas Biudžeto ir finansų komitetas jau nepritarė ir „Sodros“ luboms, kurių R.Karbauskio registruotoje pataisoje nebuvo.
V.Šapoka tikisi, kad Seimui užteks ryžto
Finansų ministras Vilius Šapoka ramina, kad nesikeičia pagrindinė reformos idėja.
„Seime svarstomi pasiūlymai dėl tarifų ir NPD dydžių keitimo nekeičia Vyriausybės pasiūlytos darbo apmokestinimo sistemos keitimo idėjos – socialinio ir sveikatos draudimo įmokas perkelti į darbuotojų pusę ir socialinio draudimo įmokų dalį prijungti prie gyventojų pajamų mokesčio tarifo. Taip pat atitinka tikslą – mažinti darbo pajamų apmokestinimą“ , – 15min teigia V.Šapoka.
Tačiau jis pripažįsta, kad, Seimui pritrūkus ryžto, Lietuva patirtų pralaimėjimą.
„Tikiuosi, kad Seimui užteks ryžto ir sveiko proto priimti reikiamus šiandienei Lietuvai sprendimus ir mūsų siūlomas reformas. Priešingu atveju tai bus ne kažkieno pergalė ar pralaimėjimas – kai kuriuos žingsnius daryti jau bus per vėlu. Griauti – lengviau, nei statyti. Aš tikiuosi, kad siūlomi pokyčiai statys tvirtus gerovės namus, ragins į juos grįžti išėjusius, pasilikti abejojančius. Ir auginti čia savo vaikus“, – sako V.Šapoka.
Anot jo, registruoti siūlymai valdžios sektoriaus pajamų struktūros nepakeis – apie valstybės biudžetą jis neatsakė.
„19,5 proc. vertiname kaip kompromisą“, – teigia V.Šapoka.
Tačiau jis santūresnis dėl T.Tomilino iniciatyvos GPM tarifą taikyti ir individualios veiklos, kapitalo pajamoms, viršijančioms 120 VDU.
„Finansų ministerija nesiūlė keisti esamos tvarkos ir toliau šios nuomonės laikosi, nes individualios veiklos pajamų apmokestinimas neseniai iš esmės buvo pakeistas – naujos nuostatos įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 d.“, – sakė V.Šapoka.
T.Tomilinas: Vyriausybė ir Seimas rado kompromisą
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas T.Tomilinas 15min patikina, kad rastas kompromisas yra tvarus ir principinių prieštaravimų tarp Vyriausybės ir Seimo nėra.
„Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį, kad pagrindiniams Vyriausybės sprendiniams, pasiūlymams ir krypčiai – jiems yra pritarta. Kalbant bent jau apie mano komitetą, buvo titaniškas darbas padarytas, kad sumažintume 2 proc. bendrą gyventojo darbo pajamų apmokestinimą. Šis fundamentalus sprendimas priimtas, nepaisant didelio opozicijos pasipriešinimo“, – sako T.Tomilinas.
Dabar, anot jo, tik buvo apsvarstytos detalės – kieno sąskaita, „Sodros“ ar biudžeto, tie du procentiniai punktai mažėja.
„Pradinis taškas toks – ar iš viso mažinti 2 proc. viešųjų finansų pajamas iš darbo pajamų. Tai Vyriausybė pasakė taip, Seimas ją parėmė. Kryptis – sutinkame, jūs tokią kryptį pasirinkote. (…) tuomet sutarėme, kad padalijama našta – „Sodrai“ ji mažesnė, o GPM dalyje didesnė, ir tas kompromisinis pasiūlymas buvo priimtas. Tad fundamentali mokestinė reforma praėjo – spekuliuoti, kad kažkas stabdo reformą, tikrai neatsakinga“, – sako T.Tomilinas ir aiškina, kad dėl perdėliotų tarifų atlyginimai nepasikeis.
Jis pripažįsta, kad išsiskyrė Vyriausybės ir Seimo valdančiosios daugumos atstovų nuomonės dėl NPD taikymo – Seimo nariai pasiūlė siauresnį NPD taikymą, nes taip iš dalies būtų galima kompensuoti biudžeto praradimus. Kaip rodo 15min skaičiuoklė, dėl to dirbantiesiems tenkanti nauda būtų mažesnė, nei anksčiau siūlė Vyriausybė.
T.Tomilinas atkreipia dėmesį, kad stipri „Sodra“, sukaupusi didelį rezervą, leis labiau pasitikėti pensijų sistema.
„Jokių neatsakingų žingsnių nebus daroma, čia viešieji finansai. Bet „Sodros“ rezervas yra ilgalaike prasme žūtbūtinis dalykas, kad nustotume kalbėti apie pensinio amžiaus didinimą, kad nustotume gąsdinti žmones, jog „Sodra“ yra juoda skylė, kur kiši į ją pinigus ir nieko iš to negauni. Tam reikalingas rezervas, kad žmonės jaustų – jų pagrindinės pensijų dalies yra net rezervas, nekalbant apie galimybes mokėti pensijas. O apie kažkokį populistišką greitą pensijų didinimą – nėra čia kalbos“, – teigė T.Tomilinas.
Jis aiškina, kad demografinės duobės akivaizdoje „Sodros“ rezervas planuojamas iš labai toli į priekį, be to, daroma „milžiniška II pensijų pakopos pertvarka“.
