Konfiskuoto Rusijos turto perdavimas Ukrainai gali būti sudėtingesnis nei buvo tikėtasi

Po Rusijos invazijos į Ukrainą praėjusių metų vasarį Vakarų bankai ir oficialios institucijos įšaldė Rusijos valstybės turtą – valiutos atsargas ir oligarchų turtą, kurio vertė viršija 350 mlrd. dolerių. Vakarų politikai ir aktyvistai ragino šiuos pinigus panaudoti Ukrainai paremti ir infrastruktūrai atkurti. Baltijos šalys ir Lenkija reikalauja tai padaryti kuo greičiau.

Europos Komisija taip pat pareikalavo įgyvendinti veiksmus, kurie leistų panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai remti ir infrastruktūrai atkurti.

JAV Kongrese taip pat buvo svarstoma, kaip pakeisti teisės aktus, kad būtų galima visiškai konfiskuoti Rusijos valstybei priklausančias atsargas, nors prezidento Joe Bideno administracija šią idėją vertina labai atsargiai.

„CNP“/„startraksphoto“/„Scanpix“ //JAV prezidentas Joe Bidenas

Teisininkai pažymi, kad yra didelių skirtumų tarp Vakarų vyriausybių įšaldyto privataus turto, pavyzdžiui, oligarchų jachtų, ir valstybės turto, pavyzdžiui, Rusijos centrinio banko valiutos atsargų.

Privačios nuosavybės atveju teisinės garantijos leidžia Vakarų šalims ją konfiskuoti labai retais atvejais. Paprastai tai galima padaryti, jei įmanoma įrodyti, kad nusavinamas objektas buvo įsigytas už pinigus, gautus nusikalstamu būdu. Todėl oligarchų jachtų konfiskavimas gali kelti abejonių dėl įvairių nuostatų, pavyzdžiui, teisės į nuosavybę, apsaugos nuo savavališkų bausmių ir teisės į teisingą teismą.

Australijos nacionalinio universiteto atstovas Antonas Moisejenka AFP yra teigęs, kad nežinome, ar įšaldytas turtas buvo gautas nusikalstamu būdu, ar ne.

Yra ir kitų problemų, kylančių dėl dvišalių susitarimų su Rusija ar investicijų, pagal kuriuos investuotojai gali kreiptis į Tarptautinį arbitražo teismą. Pasak A.Moisejenkos, agresyvią poziciją šiuo klausimu išreiškė tik Kanada.

Problemų kelia ir valstybės turtas, pavyzdžiui, Centrinio banko atsargos. Jiems taikomas vadinamasis „suverenus imunitetas“, pagal kurį jokia šalis neturi teisės pasisavinti kitos šalies turto. Manoma, kad Vakarų šalių centriniai bankai (JAV Federalinė rezervų sistema, Europos centrinis bankas ir Japonijos bankas) yra įšaldę daugiau kaip 300 mlrd. dolerių vertės Rusijos rezervų.

Valstybės imunitetas paprastai apsaugo nuo valstybės turto konfiskavimo. Yra ir išimčių, kurioms esant leidžiama konfiskuoti valstybės turtą, tačiau kokios tai išimtys, nėra aišku.

Daugelis ekspertų mano, kad geriausia galimybė Ukrainai gauti kompensaciją – bandyti pasiekti palankų susitarimą, t. y. taikos sutartį su palankiomis sąlygomis, pasibaigus karui. Į taikos susitarimą turėtų būti įtrauktas klausimas dėl kompensacijų, kurios priklausytų Ukrainai, atsižvelgiant į tarptautinę teisę.

Kiti, kaip antai amerikiečių investuotojas ir aktyvistas Billas Browderis, mano, kad būtina veikti radikaliai, siekiant pasiųsti signalą kitoms šalims, pavyzdžiui, Kinijai. Pastaroji esą turėtų suprasti, kad karinės avantiūros atveju gali daug netekti.