Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti leidimą steigti vaistines visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms tiek stacionaro, tiek ambulatorines paslaugas. Valstybinėms ir savivaldybių ligoninių bei poliklinikų įsteigtoms vaistinėms būtų leista parduoti vaistus gyventojams ir juridiniams asmenims, nevykdantiems sveikatos priežiūros ar farmacinės veiklos.
Įstatymo projekto rengėjai siūlo kraštutines priemones – valstybės dalyvavimą versle, tačiau nevertina pasekmių rinkai.
Anot Konkurencijos tarybos, įstatymo projekto rengėjai siūlo kraštutines priemones – valstybės dalyvavimą versle, tačiau nevertina pasekmių rinkai, nepateikia skaičiavimų, kiek tokių priemonių įgyvendinimas gali kainuoti ir kokią naudą atneš.
„Projekto rengėjai neįvertino, kad dėl valstybės pasiryžimo aktyviai dalyvauti prekybos vaistiniais preparatai veikloje atsiranda įvairios teisinės ir ekonominės rizikos: interesų konfliktas, neskaidrumas, korupcija, neefektyvumas, neteisėta valstybės pagalba bei investavimo regione nepatrauklumas, kai privatus verslas dėl galimos diskriminacijos valstybės valdomos įmonės naudai gali nuspręsti nebeinvestuoti. Šias rizikas būtina atsakingai vertinti sprendžiant valstybės dalyvavimo ūkinėje veikloje klausimą“, – teigiama pranešime.
Konkurencijos tarybos nuomone, toks įstatymo projektas prieštarauja šiuo metu vykdomam valstybės valdomų įmonių optimizavimui, atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas, o svarbiausia – nesilaikoma konstitucinio valstybės ūkio pagrindų principo.
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė teigia, jog valstybė galėtų imtis iniciatyvos teikti visuomenei reikalingas paslaugas tik turint pakankamai patikimų duomenų apie tai, kad tam tikros paslaugos yra neišvengiamai būtinos visuomenės poreikiams ir interesams užtikrinti ir kad jų teikimo negali užtikrinti veiksminga privačių ūkio subjektų konkurencija ar jų neteikia privatūs ūkio subjektai.
„Nėra jokių pagrįstų įrodymų, kad mažmeninės prekybos vaistais sektoriuje egzistuoja tokio masto „rinkos klaida“, kurią galėtų ištaisyti tik valstybė, pradėdama vykdyti ūkinę veiklą, beatodairiškai skirdama tam finansinius ir žmogiškuosius išteklius bei jais rizikuodama“, – cituojama J.Šovienė.
Konkurencijos taryba ragina Farmacijos įstatymo projekto rengėjus ieškoti kitų alternatyvų veiksmingai konkurencijai farmacijos sektoriuje užtikrinti. Siūloma imtis efektyvių priemonių įgyvendinti ne kartą Konkurencijos tarybos teiktas rekomendacijas dėl lygiagretaus importo skatinimo, generinių vaistų konkurencijos, peržiūrėti esamas įėjimo į Lietuvos farmacijos rinką kliūtis bei jų proporcingumą siekiamiems tikslams, imtis aktyvių veiksmų tobulinant europinį farmacijos sektoriaus reguliavimą, ribojantį vartotojų (pacientų) galimybes pasinaudoti bendrosios rinkos nauda.
