Penktadienį konferencijoje „Konkurencijos laisvės ribos: priežiūra ir ateities perspektyvos“ pranešimą skaitęs Šarūnas Keserauskas pabrėžė, kad dialogas su verslu yra svarbi Konkurencijos tarybos darbo dalis, tačiau svarbiausias yra vartotojas.
„Pagindinis tikslas – nauda vatotojams, mažesnės kainos, geresnė kokybė. Turime klausti ne to, ar tyrimas bus naudingas verslui, sulauks politikų pritarimo, bet reikia klausti to, kokia yra tiriamų dalykų žala vartotojams“, – sakė Š.Keserauskas.
Pasak jo, dažnai Konkurencijos tarybos veikla yra nuvertinama, viešumoje pabrėžiamos tik jos skiriamos baudos.
„Mes dirbame ne tik šnekėdami. Deja, konkurencijos kultūros sklaida yra nuvertinama, didesnio dėmesio sulaukia ne pastangos stiprinti kultūrą, bet skiriamos baudos. Tai trumparegiškas požiūris“, – teigė Konkurencijos tarybos pirmininkas.
Pasak Š.Keserausko, priimant sprendimą, kurį skundą tirti, o kurį atmesti, svarbu nustatyti, ar Konkurencijos tarybos įsikišimas gali būti reikšmingas, ar tai yra tinkamiausia institucija problemai spręsti.
„Svarbu suvokti, kad Konkurencijos taryba nėra vienintelė institucija. Politika prasideda nuo tinkamų konkurencijos sąlygų sudarymo. Daug institucijų užsiima tuo, todėl būtinas veiksmų koordinavimas“, – sakė Š.Keserauskas.
Anot jo, Tarybos biudžetas yra vienas mažiausių tarp visų Europos atitinkamų institucijų, todėl didelė dalis skundų nėra tiriami, nors gali būti vertinami kaip įstatymo pažeidimai. Todėl esą būtina numatyti galimybę nutraukti tyrimą, o ne „dėti į stalčių“, kaip yra daroma dabar.
Š.Keserauskas neatmeta galimybės, kad skundų prioritetizavima sukuria landą korupcijai, tačiau tai vis tiek esą yra geriausia išeitis, nes dabar vienas darbuotojas turi po kelias bylas ir tokia situacija nėra normali.
„Svarbiausia mums yra didžiausia nauda vartotojui. Prioritetizavimas sudaro teorinę landą korupcijai“, – sakė Š.Keserauskas.
