Retai kada „Grill London“ papietausite greitai – dažnai prie šio tinklo restoranų nutįsusios eilės. Nepaisant didelio užimtumo, restorano darbuotojai neuždirba nė minimalios algos.
Tiesa, yra liudijimų, kad žmonės į kišenę įsideda gerokai daugiau nei kad „Grill London“ deklaruoja.
Be to, kiekvieną „Grill London“ restoraną valdo atskira įmonė, nors ir tie patys savininkai. Šie faktai kelia susirūpinimą konkurentams, kurie uoliai skundžia „Grill London“ įvairioms teisėsaugos institucijoms ir net prezidentei.
Atlyginimas nesiekia nė minimalaus
Populiarusis „Grill London“ jau turi 10 restoranų Vilniuje ir Kaune. Nepaisant to, kad ten niekada netrūksta klientų, darbuotojų atlyginimai yra labai kuklūs – nesiekia nė minimalios mėnesinės algos (MMA).
Pavyzdžiui, Vilniaus gatvėje Kaune esančio restorano darbuotojai vidutiniškai uždirba tik po 368 eurus per mėnesį, Klaipėdoje, Taikos pr., – 373 eurus, sostinės Gedimino pr. esančio restorano darbuotojai „ant popieriaus“ gauna vos 379 eurus. 15min patikrino visų šio tinklo restoranų vidutinį atlyginimą – nė viename jis nesiekia 400 eurų.
Ar gali tokia populiari maitinimo įstaiga mokėti savo darbuotojams tiek mažai?
Juokaujame, kad po tokio kiekio patikrinimų esame, ko gero, viena skaidriausių įmonių šiame sektoriuje, – kalbėjo restorano atstovas.
„Sodros“ pateikiamas vidutinis darbo užmokestis nesiekia MMA dėl žmonių, dirbančių ne visu etatu, bei darbuotojų kaitos ( t.y. jeigu žmogus išeina iš darbo viduryje ar pradžioje mėnesio jis negauna atlyginimo už visą mėnesį, o „Sodros“ pateiktoje statistikoje išsikreipia vidutinis atlyginimas). Realus valandinis atlyginimas įmonėje yra didesnis nei MMA“, – 15min atskleidė restorano rinkodaros vadovas Andrius Bakanas.
Kad žmonės uždirba daugiau nei minimumą, 15min paliudijo ir trejus metus ten dirbęs virėjas Valdas (vardas redakcijai žinomas). Tiesa, jis teigė, kad didelę dalį atlyginimo gaudavo neoficialiai – iš „seifo“.
Išėjo, nes norėjo nusipirkti butą
29 metų Valdas sako, kad dirbo beveik visuose „Grill London“ restoranuose – ir Vilniuje, ir Kaune, ir Klaipėdoje. Oficialiai jo atlyginimas buvo minimalus, tačiau į rankas jis teigia gaudavęs daug daugiau.
„Oficialiai numatytas minimumas, o kiekvienas žmogus uždirba savo individualų sutartą atlyginimą. Jeigu esi susitaręs dėl 4 eurų per valandą, tai juos ir uždirbi. Jeigu nori, gali dirbti ir be išeiginių visą mėnesį“, – pasakojo buvęs restoranų tinklo virėjas.
Oficialiai numatytas minimumas, o kiekvienas žmogus uždirba savo individualų sutartą atlyginimą. Jeigu esi susitaręs dėl 4 eurų per valandą, tai juos ir uždirbi, – pasakojo buvęs darbuotojas.
Darbu jis nesiskundė – pinigų gaudavo nemažai, be to, buvo sudarytos gana palankios sąlygos pasiimti laisvų dienų, atostogų ir pan. Tiesa, atostoginių pinigų, pasakojo vyras, jis negaudavo – oficialių prašymų dėl atostogų nebūdavo, taigi ir jokių lėšų atostogoms įmonė neskirdavo.
Jis tikino, kad iš „seifo“ atlyginimą gaudavo ir jo bendradarbiai, ne jis vienas. Valdas darbą paliko tuomet, kai sugalvojo įsigyti būstą.
„Bet man rodė per mažą atlyginimą, ir už tokius pinigus negaliu įsigyti būsto, kurio noriu. Įperku tik seną butą, bet tokio aš nenoriu“, – Valdas pasakojo, kad jis susitarė su įmone dėl didesnio atlyginimo su sąlyga, kad jis pats susimokės už pabrangsiančią darbo vietą. Tai yra padengs darbdaviui išlaidas, kurias jis patirs dėl atsiradusių mokestinių prievolių, pakėlus darbuotojui atlyginimą.
Tačiau žodinio susitarimo įmonė neva nesilaikė, tad vyras susirado kitą darbovietę.
„Jūsų minimo žmogaus pateiktos mintys visiškai neatitinka tikrovės, visos mūsų bendrovės laikosi visų LR teisės aktuose nustatytų reikalavimų, esame tikrinami atitinkamų valstybės institucijų ir esminių pažeidimų nebuvo nustatyta“, – taip buvusio darbuotojo skundą pakomentavo „Grill London“ Rinkodaros vadovas A.Bakanas.
Tyrė ir nelegalų darbą, ir darbuotojo mirtį
Įvairioms teisėsaugos institucijoms „Grill London“ vardas – jau gerai žinomas. Restorano veiklą tyrė ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), ir Darbo inspekcija, ir Valstybinė mokesčių inspekcija.
Pernai Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacija kreipėsi į įvairias teisėsaugos institucijas ir prezidentę, prašydama „kompleksiškai operatyviai patikrinti“ „Grill London“ restoranus „dėl galimų apskaitos ir darbo santykių pažeidimų“.
Asociacijos kreipimesi į teisėsaugos institucijas buvo tikinama: „Yra teigiama, kad restoranų tinklas, kurio kiekvienas restoranas – atskira uždaroji akcinė bendrovė, vykdo neskaidrią veiklą – yra neįtraukiamos į apskaitą pajamos, nelegaliai dirba darbuotojai, dalis darbo užmokesčio mokama „vokeliuose“, dėl to restoranų tinklas turi konkurencinį pranašumą lyginant su kitais restoranų tinklais tiek darbuotojų išlaikymo, tiek siūlomo valgiaraščio asortimento kainomis. Galimą piktnaudžiavimą taip pat rodo ir oficialiai skelbiamas vidutinis bendrovių darbuotojų darbo užmokestis. Šias aplinkybes patvirtina ir restoranuose dirbantys (dirbę) darbuotojai.“
Tiesa, nieko konkurentai taip ir nepešė. Teisėsaugos institucijos nustatė tik nedidelius pažeidimus restoranuose.
FNTT 15min informavo, kad patikrinimų metu viename iš Vilniuje veikiančių restoranų buvo nustatytas vienas nelegalaus darbo atvejis, bet teismas vėliau pripažino, kad nelegalaus darbo nebuvo.
Patikrinimus tinklo restoranuose ir kitose tų pačių savininkų užeigose vykdė ir Valstybinė darbo inspekcija – patikrinimai vykdyti beveik visuose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos restoranuose. Daugumoje vietų pažeidimų nenustatyta. Viename restorane užfiksuoti darbo laiko trukmės, darbo grafikų paskelbimo tvarkos bei periodinių darbuotojų sveikatos patikrinimų organizavimo tvarkos pažeidimai, kitame nustatytas atvejis, kuomet darbuotojas šioje įmonėje dirbo nesilaikant Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytos įdarbinimo tvarkos.
„Šių metų sausį UAB „Gedimino projektas“ tikrintas dėl įvykio – darbuotojos mirties darbo metu. Nustatyta, kad darbuotoja mirė dėl sveikatos sutrikimo, nesusijusio su darbu, todėl įvykis nepripažintas nelaimingu atsitikimu darbe“, – 15min pranešė Valstybinė darbo inspekcija.
VMI 15min informavo, kad per pastaruosius kelerius metus yra atlikusi kontrolės veiksmus beveik visuose „Grill London“ restoranuose. VMI atliktų operatyvių patikrinimų metu dalyje minimų įmonių buvo nustatyti pažeidimai:
- Asmeninių ar kasos aparatu neįtrauktų į apskaitą pinigų laikymas kasoje bei kasos operacijų atlikimo vietoje arba kasos aparatu įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasoje bei kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio neatitikimas;
- Kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas
- Kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas
- Apskaitos taisyklių pažeidimas
- Buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas ar neteisingos finansinės atskaitomybės pateikimas
- Kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas
- Nelegalus darbas
Nors nustatyti pažeidimai atrodo gana menki, konkurentai juokiasi ir kaltina valstybės institucijas, neva jos prieš didelius pažeidimus užmerkia akis.
Kai kurie 15min kalbinti didelių maitinimo įstaigų tinklų atstovai viešai komentuoti klausimo nesutiko, tačiau atsirado vienas itin atvirai apie „Grill London“ kalbėjęs asmuo.
Spirgina ir konkurentai
Gediminas Balnis, vadovaujantis „Amber Food“, kuri valdo „Charlie Pizza“, „La Crepe“, „Katpėdėlė“ ir kitas užkandines, 15min pasakojo, kad jo restoranuose dirba nemažai įvairiausių pozicijų buvusių „London Grill“ darbuotojų – tiek salės, tiek ir virtuvės darbuotojų.
„Vieno ar kelių žmonių liudijimai dar galėtų būti atsitiktinumas, bet kai keliasdešimt kartų girdi kone identiškus pasakojimus apie ištisą juodosios buhalterijos sistemą, iki smulkmenų atidirbtus būdus nemokėti mokesčių, apie kontroliuojančių institucijų patikrinimus, apie kuriuos perspėjama iš anksto, daug erdvės abejonėms nebelieka.
Tiek iš šių liudijimų, tiek iš viešai skelbiamų atlyginimų vidurkių atrodo, jog oficialiai šie restoranai minimalius atlyginimus moka kone visiems savo darbuotojams – taip pat ir patyrusiems virtuvės šefams, rinkoje vertinamiems grilininkams, galbūt aukštos kvalifikacijos administracijos darbuotojams“, – 15min dėstė G.Balnis, su kuriuo 15min bendravo elektroniniu paštu. Beje, „Amber Food“ vidutinis atlyginimas siekia 510 eurų.
Jis pateikė ilgą komentarą apie tai, kodėl, jo manymu, žmonės „Grill London“ gauna atlyginimus vokeliuose. Jis, kaip ir buvęs tinklo darbuotojas Valdas, pasakojo, kad bendrovėje neegzistuoja atostoginiai.
Plėtros mastai įspūdingi, kadangi žaidžiant lengvatinėmis sąlygomis ir mokant daug mažesnius mokesčius vienos vietos atsiperkamumas gali nesiekti ir pusmečio, – dėstė G.Balnis.
„Darbuotojų teigimu, ne vienoje „London Grill“ įmonėje veikia dviguba apskaita – naudojamas paprastas ir mokymams skirtas kasos aparatas, neretas vakare ten apsilankęs klientas yra atkreipęs dėmesį, jog kasos kvitai pristatomi nuplėšta apačia arba kad atsisakoma pateikti sąskaitą-faktūrą. Darbuotojų teigimu, grynieji laikomi kaip senais gerais laikais – tiesiog seife, o realūs atlyginimai iš jų išmokami kiekvieno mėnesio 15 d.“, – 15min rašė G.Balnis.
Jam užkliuvo itin greita restoranų tinklo plėtra.
„Nors veiklą pradėjo maždaug prieš 4 metus, šiuo metu „London Grill“ savininkai valdo jau daugiau nei dvi dešimtis šio ir kitų pavadinimų viešojo maitinimo įstaigų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Plėtros mastai įspūdingi, kadangi žaidžiant lengvatinėmis sąlygomis ir mokant daug mažesnius mokesčius vienos vietos atsiperkamumas gali nesiekti ir pusmečio“, – dėstė G.Balnis.
Registrų centro duomenimis, pagrindiniai visų restoranų savininkai yra Edvinas Juškauskas, Andrius Lavrinavičius, Marijus Mazuchas ir Eimantas Navikauskas. Jie, be „Grill London“, dar valdo beveik dešimtį kitų barų ir maitinimo įstaigų, tarp jų: „Paslėpti receptai“ Klaipėdoje, „Michelle“, „Režisierius“, „Republic“, „Dėdė Semas“, „Groovy“ Kaune ir kiti.
G.Balniui užkliuvo, kad „kone kiekvienas naujas restoranas kažkodėl registruojamas kaip atskira bendrovė, nors tai neracionalu daugeliu atžvilgiu ir kiti sąžiningai mokesčius mokantys tinklai taip nesielgia“.
Be to, jam nepatiko ir prižiūrinčiųjų institucijų pozicija. „Nors oficialūs duomenys bado akis – ryškiai mažesni nei konkurentų oficialiai nurodomi atlyginimų vidurkiai, masiškai nepilnu etatu įdarbinami žmonės, kiekvieno restorano, kaip atskiros įmonės, registravimas, vieša paslaptimi tapę buvusių darbuotojų bei tiekėjų liudijimai apie dvigubą buhalteriją – nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei Darbo inspekcija, nei FNTT realių veiksmų nesiima“, – pridūrė jis.
„Grill London“: taip, konkurentai į mus dairosi
A.Bakanas iš „Grill London“ neslepia, kad kiekvienas restoranas yra valdomas skirtingos bendrovės, visuose juose dirba apie 330 žmonių. Ir taip, vidutinis oficialus jų atlyginimas nesiekia nė minimumo.
„Pradėję savo veiklą tokioje konkurencingoje rinkoje sulaukėme didžiulio konkurentų dėmesio.
Mes pasirinkome tokį verslo modelį. Naujausios technologijos ir verslo praktikos leidžia užtikrinti kiekvieno restorano efektyvų valdymą, – kalbėjo restorano atstovas.
Tai rodo, kad mes patinkame klientams, greitai mokomės bei tobulėjame. Tikime, kad konkurencija yra geriausias variklis, planuojame toliau plėstis ir siūlyti vartotojams aukščiausios kokybės paslaugas“, – 15min raštu į klausimus atsakė A.Bakanas.
Konkurentų veiksmus jis pavadino labai neetiškais.
„Tenka apgailestauti, kad vietoje rimtos konkurencijos kai kurie į kovą meta neetiškus įrankius, užpila anoniminiais skundais valstybės institucijas ir t.t. Suprantame, kad institucijos privalo reaguoti į šiuo skundus, todėl mūsų restoranai jau ne kartą buvo tikrinami, ir esminių pažeidimų nustatyta nebuvo. Viduje juokaujame, kad po tokio kiekio patikrinimų esame ko gero viena skaidriausių įmonių šiame sektoriuje. Laimingas klientas ir nelaimingas konkurentas yra geriausias paskatinimas dirbti dar geriau“, – aiškino A.Bakanas.
Paklaustas, kodėl kiekvienas restoranas yra registruotas kaip atskirtas juridinis asmuo, jis aiškino: „Mūsų restoranus vadinti vienu tinklu galima tik dalinai. Siekdami maksimalaus skaidrumo ir atsakomybės prieš akcininkus, valdydami rizikas bei užtikrindami restoranų tarpusavio konkurenciją, pasirinkome strategiją, kad kiekvienas restoranas būtų vystomas kaip atskiras projektas. Tai suteikia lankstumą akcininkams nuspręsti, ar jie nori dalyvauti viename ar kitame projekte (todėl skirtingi restoranai gali priklausyti ir priklauso skirtingiems akcininkams), vertindami kiekvieno restorano kaip atskiros įmonės galimybes, esame lankstesni pasiūlyti labiausiai vartotojų poreikius atitinkančius vietos, interjero ir virtuvės sprendimus.“
Tuo metu konkurentai tai vadina „nauju dugnu“.
„Ši situacija reiškia naują dugną – paprastai restoranų, ypač mažesniųjų, savininkai neapskaitytas pajamas tiesiog įsideda į kišenę. Šiuo atveju visi požymiai rodo, jog neapmokestinamas pelnas naudojamas reinvesticijoms į naujas tokiais pat principais veikiančias vietas. Tai paaiškintų sparčią šių restoranų plėtrą, o plėtra tokiomis lengvatinėmis sąlygomis daro ypatingą žalą tiek valstybei, tiek skaidriai veikiančiam verslui, tiek galutiniam vartotojui – iškreipiama visa rinka ir konkurencinės sąlygos“, – rašė G.Balnis.
