Opozicijoje esantys konservatoriai siūlo visiems maisto produktams, išskyrus alkoholinius gėrimus, nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą. Jie tikisi, kad taip maisto kainos sumažėtų iki 9-10 proc.
Įstatymo pataisos autorius konservatorius Žygimantas Pavilionis Seime suorganizuotoje diskusijoje, kurią moderavo žurnalistas Edmundas Jakilaitis, vylėsi, kad atitinkamai sumažėtų ir kainos – apie 10 proc., kadangi dabar maistui taikomas 21 proc. PVM tarifas. Kita konservatorių idėja – pasirašyti politinį susitarimą su prekybininkais ir gamintojais, kad sumažinus PVM ir kainos mažėtų.
Jis patikina, kad tokio siūlymo idėja kilo po diskusijų su verslo atstovais ir Lietuvos banku. Anot jo, mažesnis PVM galėtų būti taikomas jau nuo 2019 metų, jei tokį siūlymą palaikytų valdantieji.
„Siūlymas apibendrinant yra sumažinti PVM maistui, bet skirtumas šį kartą yra kitoks, kad Vyriausybė pasirašytų ir memorandumą su verslu, aišku, geros valios memorandumą, kad kainos nekils bent trejus metus“, – sakė Ž.Pavilionis ir patikino, kad tokį siūlymą remia verslas.
Jis sutinka, kad toks sprendimas nebus paprastas ir „ietys ne kartą buvo dėl to laužomos“.
„Mūsų skaičiavimu, pritaikius formulę, 9,9 proc. turėtų kristi kainos“, – žadėjo ir konservatorius Laurynas Kasčiūnas, kuris tikėjosi, kad Vyriausybė į tai pažiūrės rimtai.
Tačiau premjeras Saulius Skvernelis LRT radijui dar antradienį ryte teigė, kad paprastai PVM lieka ne vartotojui, bet paslaugos teikėjui arba prekybininkui.
„Todėl, kol neaišku, kaip užtikrinti, kad, sumažinus PVM, laimėtojas būtų vartotojas, tai nebus daroma“, – sakė S.Skvernelis ir pažymėjo, kad didesnis prioritetas teikiamas gyventojų pajamų auginimui.
Lietuvos bankas: darbdaviai perkelia darbo sąnaudas
Lietuvos banko makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovas Ernestas Virbickas didelės bėdos nemato – maisto produktų kainos Lietuvoje iš esmės kilo dėl alkoholio ir pieno produktų, tačiau situacija nėra tokia dramatiška. Labiau brangsta paslaugos dėl sparčiai kylančių atlyginimų.
„Reikėtų pradėti nuo faktų. Per pastaruosius penketą metų kainos Lietuvoje pakilo maždaug 5-6 proc. Buvo dvi grupės, kur kainos kilo daugiau: viena grupė yra maisto produktai ir taip pat paslaugos“, – sakė E.Virbickas ir papildė, kad kainos Lietuvoje reagavo į išaugusius akcizus ir padidėjusias žaliavų kainas pasaulinėse rinkose.
Anot jo, vidutinis darbo užmokestis (VDU) per 5 metus paaugo 26 procentais. O darbo našumas didėjo vos 7 proc. – įmonės priverstos augančias sąnaudas perkelti į paslaugų kainą.
„Jei darbo užmokestis auga gerokai daugiau nei darbo našumas, anksčiau ar vėliau darbo sąnaudos turi būti perkeliamos į kainas (...) Krizės laikotarpiu įmonės sukaupė tam tikrų konkurencingumo rezervų, bet dabar, kai darbo sąnaudos tiek padidėjusios, konkurencingumo rezervai jau išnaudoti ir auganti išlaidų našta perkeliama į kainas“, – sakė E.Virbickas.
Tačiau buvo ir kas atpigo – anot jo, per 5 metus vis dar yra sumažėjusios degalų, komunalinių paslaugų, tokių kaip elektra, dujos ar šildymas, kainos.
„Pernai maisto produktų kainos padidėjo 5,5 proc., bet yra labai svarbu atkreipti dėmesį, kad jei atmestume alkoholio ir tabako įtaką maisto kainų augimui, tuomet matome, kad maistas pernai pabrango 3,4 proc., tai yra gerokai mažiau“, – sakė Lietuvos banko atstovas ir skaičiavo, kad vien alkoholio akcizas bendrą kainų lygį pernai pakėlė 0,7 proc.
Kita kategorija – pienas ir pieno produktai – 2015-2016 m. buvo itin atpigę dėl panaikintų pieno gamybos kvotų Europoje ir Rusijos įvestų sankcijų, po to rinka ėmė „normalizuotis“, kainų augimą aiškina E.Virbickas. Baltijos šalyse kainų nuosmukis buvo didesnis, dėl to vėliau jos sparčiau ir kilo.
„Visi prognozuotojai ir Lietuvos bankas sutaria, kad šiemet infliacija turėtų būti mažesnė“, – sakė E.Virbickas ir patikino, kad nebesitikima maisto žaliavų kainų spartaus augimo pasaulinėse rinkose.
Jam pritarė ir Ūkio ministerijos atstovai – nesitikima spartaus kainų augimo artimiausiais metais.
E.Virbickas tikino, kad į Lietuvos ekonomiką šiuo metu nereikia „pilti papildomo kuro“, nes tai gali dar padidinti nesubalansuotumą. PVM tarifo mažinimas ir būtų tas nepageidaujamas katalizatorius.
Pienininkai ir mėsininkai: lengvata mažintų kainas
Jei PVM maistui būtų sumažintas, gyventojai galėtų tikėtis pigesnės mėsos ir pieno, tikina gamintojai.
Lietuvos pienininkų asociacijos direktorius Egidijus Simonis patikino, kad sumažintas PVM tikrai paveiktų pieno produktų kainas – jos mažėtų būtent PVM dydžiu.
„Kuomet pardavėjai derasi su tiekėjais, kainos derinamos be PVM. PVM atsiranda jau parduotuvių lentynose“, – tikino E.Simonis.
Pieno perdirbimo įmonių atstovai paaiškino, kad dabar sviesto ir kitų produktų kainos jau pradėjo mažėti. Lietuvoje kainų mažėjimas vėluoja dėl to, kad esą anksčiau čia kainos augo mažiau, nei Vakarų Europoje.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius „200-ais procentų“ patikino, kad sumažinus PVM būtent tiek ir sumažėtų mėsos kainos.
„Mes norime atlošti šešėlį – tai kerta per viską, per darbo užmokesčius, per visą sistemą“, – sakė E.Mackevičius ir paminėjo, kad mažesnis PVM vietos gamintojams padėtų atkovoti rinką ir iš importuotojų.
Prekybininkai mato dvi Lietuvas
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas BNS teigė, kad tokio susitarimo idėja diskutuotina, tačiau su sąlyga, kad susitarimas būtų esminė sąlyga politiniam sprendimui dėl PVM tarifo maisto produktams mažinimo priimti.
„Kainas nustato ne tik prekybininkas, yra visa grandinė, tai kiekvienas jos dalyvis ir turi pasakyti savo galimybes, viziją“, – BNS teigė L.Vilimas.
Konferencijoje jis tikino matąs dvi skirtingas Lietuvas.
„Mes, prekybininkai, matome, kas yra šiek tiek už tų vidurkių. Iš savo pusės noriu pasakyti, kad tie vidurkiai susideda iš dviejų Lietuvų: tai didieji miestai, didieji regionai, kur jaučiame augimą daug stipriau ir tas vidurkis mums atrodo logiškas, gal kai kuriems ir per mažas. Bet vis dėl to yra ir regionai – mes per savo parduotuves matome, kad ten situacija arba labai labai lėtai keičiasi, arba nesikeičia jau kelinti metai“, – sako L.Vilimas.
Jis patikino, kad vidurkių ir žmonių realybės suvokimas prasilenkia, tai ir lemia nepasitenkinimą Lietuva.
Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas argumentavo, kad reikėtų svarstyti ir apie platesnį viso PVM mažinimą. Anot jo, dauguma prekių Lietuvoje nepagrįstai per brangios.
Jei PVM būtų sumažintas nuo 21 proc iki 19 proc., anot jo, dėl išaugusio vartojimo valstybės biudžetas surinktų lygiai tiek pat pajamų.
Sena idėja
Konservatorių siūlymas mažinti PVM maisto produktams nėra originalus – anksčiau jį siūlė ir socialdemokratai, o įvairiomis formomis toks siūlymas buvo kartojamas kone kiekvienoje kadencijoje.
Dar pernai vasarą socialdemokratams pranešus apie siūlymus mažinti PVM tarifą pagrindiniams maisto produktams – duonai, pieno produktams, daržovėms – premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad nebūtų užtikrinta, kad kainos sumažės, rašo BNS.
2017 metų sausį Vyriausybė posėdyje atmetė siūlymus nustatyti lengvatinį 5 proc. PVM mėsai, žuviai bei kitiems būtiniausiems maisto produktams – tada Finansų ministerija skaičiavo, kad dėl sumažinto tarifo biudžetas netektų 135 mln. eurų pajamų.
Dabar 5 proc. lengvatinis PVM tarifas taikomas vaistams, o 9 proc. – keleivių vežimui, spaudai, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, viešbučiams, centralizuotam šildymui. Įprastas PVM tarifas šiuo metu yra 21 proc., jis galioja nuo 2009 metų rudens.