Konservatoriai antradienį surengė posėdį su finansų ministru Viliumi Šapoka.
TS-LKD frakcijos lyderis Gabrielius Landsbergis susitikime su V.Šapoka akcentavo, kad ruošiama rezoliucija „kviesti Vyriausybę svarstyti moratoriumą“ ir stabdyti mokesčių reformą, kad „būtų galima atliepti situaciją dėl ne tokios šviesios ateities“. Jis paaiškino, kad siekiama sustabdyti tolesnį NPD didinimą nuo kitų metų. Pernai metų pabaigoje, prieš pat biudžeto priėmimą Seime, konservatoriai taip pat siūlė stabdyti mokesčių reformą.
„Situacija Lietuvoje su pajamų nelygybe ir kitais socialiniais iššūkiais, na, ji nelabai kinta. 6 reformos kaip ir pradėtos, bet rezultatų kažkokių nelabai matyti. Didelis klausimas – ar matysis ateityje? Ir čia atsiduriame į tokią filosofinę diskusiją“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Anot jo, Europos Komisijos pateiktose rekomendacijose kartojamos problemos, Lietuva kviečiama spręsti socialines problemas, „užtikrinti adekvačias viešąsias apsaugas, tiek sveikatos apsaugą, ypatingai socialines paslaugas“. G.Landsbergis abejojo, ar Lietuva neatsidurs situacijoje, kai nebegalės atsiliepti į EK rekomendacijas, kadangi, anot jo, biudžeto surinkimas ar kova su šešėliu atsilieka nuo plano.
„Mažiname savarankiškai įplaukas, prognozuojame ateitį prastesnę nei buvo planuota, galbūt nebegalėsime ne tik užtikrinti paslaugų kokybės, bet prasidės dar didesnė problemos su biudžeto pajamų surinkimu“, – kalbėjo G.Landsbergis.
V.Šapoka atsikirto, kad dirbantiesiems taikomas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) yra viena efektyviausių priemonių kovojant su dirbančiųjų skurdu.
„Pažiūrėjus į jūsų programą, pozicija pasikeitė kardinaliai 180 proc., nes anksčiau nuolat pasisakėte už NPD didinimą. Sustabdant NPD didinimą, tai dirbanti šeima, jei vyras ir žmona uždirba po minimalų atlyginimą, per metus praras maždaug 1000 eurų. Dėl NPD sustabdymo labiausiai nukentės tie regionai, kur atlyginimai mažiausi“, – stebėjosi V.Šapoka.
G.Landsbergis atrėžė, kad V.Šapoka pats pasirinko spręsti skurdo rizikos problemą ten, kur ji mažiausia – tarp dirbančiųjų. Anot jo, didesnė skurdo problema yra tarp pensininkų ir kitų socialiai remtinų asmenų.
V.Šapoka atsakė, kad NPD plėtimo sustabdymas duos tiesioginį efektą socialinei atskirčiai, kadangi tiesiogiai sumažins mažiausiai uždirbančiųjų pajamas.
„NPD plėtimo sustabdymas socialinę atskirtį padidins, ir čia yra faktas, nereikia baigti ekonomikos mokslų“, – kalbėjo V.Šapoka.
Dar jis akcentavo, kad mokesčių sistemos kaitaliojimas neprisidės prie investicijų pritraukimo.
„Turint omenyje, kad Lietuva yra jautrioje geopolitinėje zonoje, lyginant pagal tiesiogines užsienio investicijas, mes nuolat esam uodegoje, nors pagal BVP vienam gyventojui per pastarąjį dešimtmetį augame sparčiausiai visoje EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija). (…) Tokiais žingsniais mes savo raidą, augimo prognozes gerokai atitolinsime“, – apie investicijas kalbėjo V.Šapoka.
Jis prieštaravo konservatoriams dėl išsakomų kaltinimų.
„Sakote, pajamų surinkimas prastėja – surinkimas yra geresnis nei planuota. Pajamos yra didesnės nei planuota, ir didesnės jos yra būtent su darbo santykius susijusiuose mokesčiuose“, – akcentavo ministras ir pažymėjo, kad ir kova su šešėliu davė geresnių rezultatų nei planuota.
Šiuo metu NPD siekia 300 eurų per mėnesį, kitąmet teisės aktuose numatytas didėjimas iki 400 eurų. Tai atlyginimus galėtų padidinti iki 20 eurų „į rankas“ per mėnesį.
V.Šapoka kategoriškai teigė, kad EK visų pirma rekomendavo ryžtingiau ir sparčiau įgyvendinti pertvarkas švietimo, sveikatos ir inovacijų sektoriuose, kurios, tarptautinių institucijų vertinimu, Lietuvoje yra neefektyviausios „ir lėšos tam naudojamos neefektyviausiai“.
„EK nesako, kad turime smarkiai padidinti mokesčius, kad papildomai skirtume šiems sektoriams. Problema ne lėšų trūkumas šiuose sektoriuose, o labai neefektyvus šių sektorių valdymas“, – kalbėjo V.Šapoka ir tikino, kad derantis dėl biudžetų iš ministrų reikalaus efektyvumo.
Pasiruošęs bet kada palikti postą
Parlamentaras Jurgis Razma teiravosi V.Šapokos, kokia perspektyva, kad jis liks savo pareigose valdantiesiems derantis dėl naujos koalicijos.
„Kiekvienas ministras niekada negali būti tikras. Remiuosi tuo principu, kad likčiau dirbti amžinai, bet pasiruošęs pasitraukti kiekvieną dieną“, – atsakė V.Šapoka.
Jis patikino, kad nežino, kaip susidėlios koalicija, kokie bus pasiekti susitarimai dėl pozicijų: „Meluočiau, jei sakyčiau, kad tiksliai žinau. Manau, artimiausiu metu tie dalykai paaiškės ir bus galima pakomentuoti“.
G.Landsbergis V.Šapokos klausė, ar Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno išrinkimas į Europos parlamentą nebūtų proga nutraukti parlamente pradėtus tyrimus.
„Klausimas susijęs su mūsų kolega – kuris jau beveik viena koja Briuselyje. Ar jūs nemanote, ministre, kad S.Jakeliūnui išvykstant į Briuselį būtų pats tinkamiausias laikas nutraukti visus tyrimus, susijusius su fintech, Lietuvos banku ir kitais dalykais, kurie, reikia tiesiai šviesiai sakyti, trukdo pritraukti investicijas į Lietuvą, trukdo ministrams dirbti“, – kalbėjo G.Landsbergis.
V.Šapoka patikino, kad nėra tokių tyrimų „fanas“.
Žėrė kritiką
Monika Navickienė teigė neišgirdusi jokių siūlymų ar sprendimų, kaip Vyriausybė reaguos į EK rekomendacijas – kaip bus mažinama socialinė atskirtis, skurdas tarp tų grupių, kurios labiausiai pažeidžiamos.
V.Šapoka atsakė, kad ir NPD didinimas yra skurdo mažinimo priemonė.
„Kalbant apie pensijų didinimą – šiuo metu nėra planuojama peržiūrėti indeksavimo. (…) Gerais laikais auga pensijos kažkiek mažiau nei bendras atlyginimų augimas, o jei ekonomika leidžiasi, pensijų augimas išlaiko lėtesnį augimą. O jei atsitinka recesija, pensijų augimas nelėtėja“, – kalbėjo V.Šapoka.
M.Navickienė paprieštaravo kalbėdama, kad dabar Lietuva socialinei apsaugai teskiria 12,3 proc. bendrojo vidaus produkto, kai kitose ES šalyse vidurkis siekia 18,8 proc.
„Vien tik lėšų didinimas, visiškai negalvojant, ar jos pataikys ten, kur reikia, rezultato neduos“, – kalbėjo V.Šapoka.
Seimo narė Gintarė Skaistė pastebėjo, kad Lietuvoje pajamų nelygybė pastaraisiais metais tik didėjo, taip pat ir skurdas tarp pažeidžiamiausių asmenų: „Ar ketinate kažko imtis, ar viskas savaime važiuos?“
V.Šapoka atsakė, kad socialinėje srityje sprendimus turi siūlyti socialinės apsaugos ir darbo ministras, o jis derėsis dėl finansavimo tiems siūlymams.
Edmundas Pupinis klausė dėl mokytojų atlyginimų: „Ar mūsų ta graži iliuzija, kad švietimo sistemoje atlyginimai būtų 20 proc. didesni už bendrą vidurkį, ar tai ir bus iliuzija?“
„Patikslinsiu, kad viešajame sektoriuje atlyginimai viršija privataus sektoriaus atlyginimus. Einant giliau, mediana viešajame sektoriuje gana smarkiai viršija. Kalbant apie finansavimą, žinoma, kad švietimo finansavimas ir sveikatos apsaugos finansavimas turi didėti, bet ignoruoti, ką sako EK, kad reikia spręsti šių sektorių efektyvumo klausimą, taip pat negalima“, – akcentavo ministras.
Ingrida Šimonytė nusistebėjo: „Kaip suprantu, pensininkams reikia laukti ekonomikos nuosmukio, kad sumažėtų jų santykinis skurdas“.
Anot jos, joks rodiklis Stabilumo programoje nepagerėjo dėl Vyriausybės įgyvendinamų programų.
„Niekam net blakstiena nevirptelėjo dėl to. Nei ekonomikos augimo, nei kiti parametrai. Poveikis reformų, kurios buvo taip plačiai pristatytos, bent jau nepastebimas. (…) Vidutinių pajamų spąstai yra nebe rizika, o realybė“, – rėžė I.Šimonytė.
Ji piktinosi, kad visuomenei Lietuvoje senėjant, išlaidos su senatve susijusioms socialinėms reikmėms ateityje nedidės.
„Tai Potiomkino kaimas. Skaičiai atitinka, „Sodros“ skylės nėra, bet kai apsižiūri pakeitimo normą, kyla klausimas, kokia socialinė sistema gali tai atlaikyti“, – sako I.Šimonytė, pastebėjusi, kad jei dabar vyresni nei 65 metų asmenys sudaro penktadalį visuomenės, ateityje ši dalis išaugs iki trečdalio.
V.Šapoka atsakė, kad senėjimo prognozių EK nėra atnaujinusi ir naujausios reformos jose neatsispindi, tikslesnius vertinimus bus galima daryti 2020 m., kuomet prognozės bus atnaujintos ir bus įvertinta besikeičianti demografinė situacija.
„Kalbant dėl poveikio – tiek pensijų reformos poveikis, tiek mokesčių reformos poveikis yra atspindėti. Kalbant apie sveikatos, švietimo inovacijas, tas poveikis yra ribotas, nes konkrečių sprendimų, kuriuos mes galėtume atvaizduoti skaičiais, patys žinote ir akcentuojate, kad jų kol kas nėra. Dėl to raginu abu ministrus, kad spartintų šias reformas“, – sakė V.Šapoka.
I.Šimonytė stebėjosi, kad Vyriausybė siekia dvigubų tikslų: iš vienos pusės, kad mokesčiai visiems būtų maži, o iš kitos – kad socialinė apsauga ir valstybės paslaugos būtų didelės.
G.Landsbergis finansų ministrą kritikuoja, kad Vyriausybės inicijuoti mokesčių sistemos pakeitimai niekaip neprisideda prie didesnio bendro mokesčių sistemos teisingumo, nes viduriniosios klasės mokami mokesčiai išlieka nepakitę, didžiausiems pajamų gavėjams mokesčiai mažėja, neperžiūrint įvairių lengvatų, o tai nepadaro mokamų mokesčių priklausomų nuo pajamų dydžio, o ne jų veiklos rūšies.
Iš tiesų mokesčiai šiemet mažėjo visiems dirbantiesiems 1,4-5 procentinio punkto, priklausomai nuo pajamų, rodo Stabilumo programa.
Konservatoriai prieš susitikimą tikino, kad ketinama aptarti Europos Komisijos (EK) šalies ataskaitoje pateiktas ilgametes pastabas dėl nemažėjančios socialinės atskirties, mokesčių sistemos pakeitimų ribotą ar net galimai neigiamą poveikį, nepakankamą viešojo sektoriaus paslaugų ir mokytojų, medikų, kultūros ir socialinių darbuotojų atlyginimų finansavimą bei nesėkmingai vyriausybės vykdomą pajamų iš šešėlio surinkimą.
„Matome požymių, kad Vyriausybės garsiai skelbta kova su šešėliu ir socialine atskirtimi, deja, neduoda lauktų rezultatų. EK toliau ragina spręsti toliau aštrėjančias socialinės nelygybės ir skurdo problemas, tačiau nematome jokio realaus plano iš vyriausybės“, – pranešime teigė TS-LKD frakcijos seniūnas G.Landsbergis.
Anot jo, šias problemas geriausiai galima būtų spręsti per viešojo sektoriaus suteikiamos kokybiškas paslaugas švietimo, socialinės bei sveikatos apsaugos srityse, „tačiau nepakankamas finansavimas lemia tai, kad kvalifikuoti darbuotojai palieka viešąjį sektorių, o dėl to teikiamų paslaugų kokybė vis labiau atsilieka nuo vakarietiškų standartų“.
