„Seimo daugumos bei Vyriausybės atstovai nevengia kalbėti apie tragišką Lietuvos demografinę situaciją, apibendrindami ją vienu skaičiumi – 1,7. Tai yra skaičius, rodantis, kiek vaikų vidutiniškai susilaukia šeima Lietuvoje. Suprantame, kad šis skaičius nepakankamas demografiniams rodikliams pagerinti. Nors šios problemos iškėlimas į viešumą yra sveikintinas, tačiau dažnai pamirštama paminėti kitus, gerokai labiau įpareigojančius statistinius duomenis“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas vienas iš įstatymų projektų autorių L.Kasčiūnas.
Mažesnis PVM kūdikių maistui
Pagal vaikų politikai skiriamą išlaidų dalį nuo BVP Lietuva, turėdama 1,1 proc., yra priešpaskutinė Europos Sąjungoje.
To, konservatorių tikinimu, nepakanka, kad iš esmės spręstume demografinę krizę.
Vienu iš jų siūlomų įstatymo projektų siekiama sumažinti PVM tarifą kūdikių maistui nuo 21 iki 9 proc.
„Siūlome sumažinti tėvų išlaidas, skirtas specializuotiems kūdikių maisto produktams. PVM tarifo sumažinimas nuo 21 iki 9 proc. specializuotiems kūdikių maisto produktams yra efektyvus šeimos politikos įrankis, nes šio pakeitimo poveikis pasiekia visas kūdikius auginančias šeimas ir prisideda prie jų galimybių įsigyti reikalingiausias prekes naujagimiams – daro maisto prekes kūdikiams labiau prieinamas“, – dėsto L.Kasčiūnas.
Išmokos – kol baigsis studijos
Jis ir M.Navickienė taip pat siūlo išmokų vaikams laikotarpį studijuojantiems asmenims pratęsti mažiausiai iki studijų baigimo.
„Jeigu studijų baigimo metu moteris yra nėščia arba jos vaikui yra mažiau nei dveji metai, siūlome pratęsti studento išmokų mokėjimą iki vaikui sukaks dveji. Šiuo metu išmokų vaikams įstatymas išmokų laikotarpį studijuojantiems asmenims susieja su naujagimio amžiumi – išmokos mokamos kol vaikui sueina vieneri“, – komentuoja M.Navickienė.
Pasak parlamentarės, „nors studentui ir užtikinama parama pirmaisiais naujagimio gyvenimo metais, jaunas žmogus, ypač studijuojantis sudėtingose studijų programose, kurios nepalieka laisvo laiko darbui, yra paliekamas be jokios paramos tolimesniais metais“.
Studentės, kurios studijų baigimo metu laukiasi vaiko arba turi vaiką iki dvejų metų, konservatorių teigimu, taip pat yra teisiškai bei finansiškai neapsaugotos – esą tokioms moterims sunku greitai susirasti darbą, nes darbdavys supranta, kad moteris privalės didelę dalį laiko skirti vaiko auginimui.
„Kadangi ką tik baigę studijas studentai negali gauti reguliarių vaiko priežiūros ar motinystės išmokų, nes nėra apsidraudę socialiniu draudimu, šių asmenų finansinė padėtis yra ypač kebli. Tokiose situacijose dažnai gali tekti rinktis tarp studijų ir vaiko auginimo“, – rašoma Seimo narių pranešime.
Trumpesnės darbo valandos
Konservatoriai taip pat siūlo pataisas, kurios, esant poreikiui, leistų vaiko priežiūros bei motinystės atostogų išėjusiems tėvams dirbti darbą iki 20 valandų per savaitę neprarandant pajamų.
„Mokslinė literatūra nurodo dvi svarbiausias priemones, didinančias gimstamumą valstybėje: šeimos pajamų bei darbo ir šeimos santykių suderinamumo didinimas“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Parlamentarai siūlo keisti Ligos ir motinystės socialinio draudimo projektą – leisti vaiko priežiūros bei motinystės atostogų išėjusiems tėvams dirbti darbą iki 20 valandų per savaitę neprarandant pajamų. Taip esą nesukuriama didelių biudžeto išlaidų, panaikinamos „dabartinės įstatymų sukurto nepagrįstos kliūtys“ šeimoms gauti papildomų pajamų.
„Dabartinės Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatos neleidžia asmenims užsidirbti pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais. Toks reglamentavimas skaudžiausiai veikia neturtingas ir viduriniosios klasės šeimas, kurių pajamos prieš atostogas buvo mažos ir kurios yra suinteresuotos susikurti sau papildomų pajamų. Pataisos neprieštarautų motinystės bei vaiko priežiūros išmokų socialinėms funkcijoms, kurių pagrindinė yra sąlygų vaikų auklėjimui namie sudarymas.
Pirma, šis naujas teisinis reguliavimas ribotų darbo valandų skaičių, todėl verstų šeimas dalintis darbo krūviu ir vaiko priežiūros atsakomybėmis. Tai reiškia, kad vaikui būtų sudarytos sąlygos maksimaliai daug laiko praleisti su tėvais.
Antra, pataisos padidintų šeimų pajamas, todėl kiltų ir bendras pragyvenimo lygis, kuris turi teigiamą poveikį vaiko raidai.
Trečia, turint omenyje, kad Lietuva menkai remia šeimas, neužtikrina jų finansinio saugumo bei, pagal dabartinius įstatymus, trukdo joms pačioms užsidirbti, egzistuojanti situacija skatina ne aktyvų tėvų įsitraukimą į vaikų auklėjimą, o veikiau šeimų apsisprendimą neturėti vaikų“, – pasakoja M.Navickienė.
Jei įstatymų pakeitimams pritartų Seimas, jie įsigaliotų nuo 2019-ųjų sausio 1 dienos.
