Nelegaliai į Kiniją dirbti atvykę darbuotojai iš Vietnamo, Laoso ir Mianmaro Pietų Kinijos fabrikuose jau nieko nebestebina. Tiesa, vietos pareigūnai dažnai jų buvimą ignoruoja.
Patys darbdaviai šiems atvykėliams dažnai suteikia suklastotas tapatybės korteles arba, žinodami apie galimas patikras, išgabena į atokesnes gamyklų patalpas, kur jų pareigūnai nepastebėtų.
Kinijos kontrabandos žmonėmis sindikatai, vadinami „gyvatės galvomis“, gabendami žmones darbui gamyklose bendradarbiauja su gaujomis iš Vietnamo. Žmones į Kiniją atgabenę sindikatai nuo kiekvieno nelegaliai dirbančio asmens atlyginimo per mėnesį išskaičiuoja kai kuriais atvejais iki 80 dolerių.
Žmones į Kiniją atgabenę sindikatai nuo kiekvieno nelegaliai dirbančio asmens atlyginimo per mėnesį išskaičiuoja, kai kuriais atvejais, iki 80 dolerių.
Vietnamo pareigūnai jau yra išreiškę susirūpinimą dėl nelegalios darbo jėgos gabenimo į Kiniją.
Nelegaliai Vietnamo ir Kinijos sieną kertančių vietnamiečių skaičius pastaraisiais metais ypač išaugo, o tai kelia iššūkį abiejų šalių vyriausybėms.
Vietnamiečių ir kitų Pietryčių Azijos šalių gyventojų migracija į Kiniją puikiai iliustruoja ekonominius ir socialinius šios šalies pokyčius. Ilgą laiką pigios darbo jėgos šalimi laikyta Kinija vis dažniau priversta remtis užsieniečių darbo jėga, nes pačioje šalyje atlyginimai auga, o visuomenė sensta.
Gamyklų savininkų pasirinkimas mokėti „gyvačių galvoms“ už darbuotojus nelegalus yra tik vienas iš jų pasirinkimų pakitusioje Kinijos ekonomikos aplinkoje. Jie taip pat gali perkelti savo gamyklas į Kinijos vidurio provincijas, kur atlyginimai mažesni, arba į Vietnamą ar Kambodžą.
Investicinės bendrovės „Mizuho Securities Asia Ltd.“ vyriausiasis ekonomistas Azijos regionui Jianguangas Shenas teigia, kad pasaulis greitai pajus augančių atlyginimų Kinijoje išdavas.
„Kinija subsidijavo kitas pasaulinės ekonomikos dalis ne tik pigia darbo jėga, bet taip ir beveik nesirūpindama savo darbuotojų apsauga“, – sako J.Shenas.
Visoje Azijoje pigios darbo jėgos paieška pastaruoju metu vis labiau intensyvėja.
Visoje Azijoje pigios darbo jėgos paieška pastaruoju metu vis labiau intensyvėja.
Vien tik iš menkais atlyginimais pasižyminčio Vietnamo 2014 m. legaliu būdu į užsienį dirbti išvyko 107 tūkstančiai žmonių, o tai 20 proc. daugiau negu 2013 m.
Kinija neviešina jokių oficialių duomenų apie šalyje nelegaliai dirbančių užsienio darbuotojų skaičių. Neoficialiais duomenimis, vien tik pramoniniame 8 mln. gyventojų ir dešimtis tūkstančių į eksportą orientuotų gamyklų turinčiame Donguano mieste gali būti mažiausiai 30 tūkstančių nelegalių darbuotojų.
Kinijos pramonės sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimai per pastaruosius penkerius metus beveik padvigubėjo ir dabar vidutiniškai siekia apie 450 dolerių per mėnesį. Tuo tarpu nelegalams vietnamiečiams už darbą gamyklose mokama per pusę mažiau.
Net jeigu nelegalūs darbuotojai ir uždirba tiek pat kiek kinai, darbdaviams juos samdyti vis tiek apsimoka, nes tokiu atveju jie nemoka medicininio draudimo ir įmokos į pensijų fondą.
Apie 250 dolerių per mėnesį Vietname uždirbančius gamyklų darbuotojus galimybė rasti geriau apmokamą darbą kitoje šalyje labai vilioja.
Vienas vietnamietis gamyklos darbuotojas, į Kiniją nuvykęs dirbti iš pasienyje esančios Puto provincijos, teigė, kad beveik pusė 30 – 45 m. amžiaus jo kaimo gyventojų jau išvyko į Kiniją dėl dvigubai, o kartais net trigubai didesnių atlyginimų.
