Iš viso mažmeninės prekybos tinklai į naujas ir atnaujintas parduotuves pernai investavo apie 56 mln. eurų, tuo metu 2019 metais šios investicijos siekė 59 mln. eurų. Kaip ir 2019 metais, investicijų į parduotuvių plėtrą Vokietijos kapitalo „Lidl“ neatskleidė.
Daugiausiai naujų parduotuvių atidarė „Norfa“ ir Švedijos kapitalo įmonė „Rimi Lietuva“ – po 8 naujas parduotuves. Bendrai penkių didžiųjų rinkos dalyvių plėtra buvo didesnė nei 2019 metais – iš viso atidaryta 31 nauja parduotuvė, kai 2019-aisias – 23 parduotuvės.
Per metus bendras penkių didžiųjų tinklų valdomų parduotuvių skaičius išaugo nuo 727 iki 750.
Prekybos tinklai parduotuvių atnaujinimo tempai beveik nemažėjo: iš viso pernai penki didieji atnaujino 36 parduotuves (2019 metais j– 35 parduotuvės).
Nemažai veiklos kėlėsi į elektroninę erdvę, nes dėl saugumo buvo apribojimų bei skatinimų rinktis mažiau kontaktų turinčius apsipirkimus, – sakė M.Statulevičius.
Anot nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus, kadangi dėl pandemijos mažmeninės prekybos tinklų veikla nebuvo uždrausta, tinklai išlaikė plėtros tempus. Pasak jo, mažmeninės prekybos tinklams pernai teko spartinti investicijas į elektroninę prekybą.
„Nemažai veiklos kėlėsi į elektroninę erdvę, nes dėl saugumo buvo apribojimų bei skatinimų rinktis mažiau kontaktų turinčius apsipirkimus. Mažmenine prekyba užsiimančioms kompanijoms, net ir turint konservatyvesnius elektroninės prekybos planus teko spartinti investicijas, nes tai tapo neišvengiamybe“, – BNS sakė M.Statulevičius.
Daugiausiai tinklą plėtė „Norfa“ ir „Rimi“ , mažiausiai – „Lidl“
„Rimi Lietuva“ ir verslininko Dainiaus Dundulio kontroliuojama „Norfos mažmena“ pernai atidarė po 8 naujas parduotuves. „Norfos mažmena“ pernai atidarė parduotuvių Vilniuje ir Vilniaus rajone (3), po vieną Panevėžyje, Joniškyje, Marijampolėje, Lentvaryje ir Šiaulių rajone. „Rimi Lietuva“ taip pat atidarė parduotuves Vilniuje ir Vilniaus rajone (4), plėtėsi ir Kaune, Kauno rajone bei Telšiuose.
„Lidl Lietuva“ pernai atidarė šešias parduotuves: dvi Vilniuje, po vieną parduotuvę Kaune, Panevėžyje, Radviliškyje ir Vilkaviškyje.
Pagal valdomų parduotuvių skaičių „Maxima“ išlieka didžiausiu tinklu šalyje jau kelerius metus – 2020 metų pabaigoje valdė 252 parduotuves. „Maxima“ pernai atidarė dvi parduotuves Vilniuje ir po vieną Kaune, Klaipėdoje, Šventojoje, Lentvaryje, Skaidiškėse.
Mažiausiai parduotuvių pernai atidarė „Iki“, tačiau daugiausia iš visų tinklų jų atnaujino – 20 parduotuvių. „Maxima“ atnaujino 6, „Norfa“ – 9, o „Rimi“ vieną parduotuvę.
„Atnaujinamos buvo labiausiai nusidėvėjusios parduotuvės, pritraukiančios didžiausius pirkėjų srautus. Pandemija nepaveikė „Norfos“ plėtros planų. Bendrovė prekybos centrų statybą ir renovaciją numato kelis metus į priekį. Tinkamas parduotuvių tinklo plėtros planavimas yra svarbus sėkmingo darbo veiksnys aplinkoje, kurioje konkurencija nuolat aštrėja“, – BNS teigė „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
Anot jo, 2021 metais tinklas planuoja atnaujinti arba atidaryti 15 parduotuvių, į kurias ketina investuoti apie 15 mln. eurų.
Anot „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, 2020-aisiais tinklas plėtėsi nuosaikiai, nors dėl koronaviruso krizės turėjo koreguoti plėtros planus.
„Pagrindinis prioritetas buvo skirtas esamų parduotuvių bei gamybinių maisto ruošimo cechų atnaujinimui ir jų modernizavimui. Pernai intensyviai vykdėme savitarnos kasų plėtrą, kas svariai prisidėjo ir prisideda prie saugesnio apsipirkimo COVID-19 pandemijos metu. (...) Atsiradus neapibrėžtumui, 2020 metų planuotas investicijas peržiūrėjome ieškodami efektyvesnių sprendimų, todėl atnaujinome mažiau parduotuvių nei planavome“, – BNS sakė E.Dapkienė.
Tuo tarpu „Lidl“ atstovė ryšiams su visuomene Linos Skersytė teigė, jog kelias parduotuves teko atidaryti per karantiną.
„Pandemija plėtros planų beveik nepakoregavo. Plėtra vyko taip, kaip ir buvo suplanuota. Pastarųjų trijų parduotuvių atidarymai vyko karantino sąlygomis, todėl atnešė papildomų iššūkių, tačiau viskas pavyko sklandžiai“ – BNS teigė L.Skersytė.
„Rimi“ orientavosi į naujų parduotuvių atidarymą, „Iki“ tęsė atnaujinimą
Dar 2018 metų balandį paaiškėjo, jog nutraukiamas pusantrų metų derintas tinklų „Rimi“ ir „Iki“ jungimosi sandoris. Po šio įvykio tinklų plėtra vyko skirtingai.
„Rimi Lietuva“, kuri 2020 metais į parduotuvių plėtrą ir atnaujinimą investavo apie 8 mln. eurų, plėtros vadovė Rosita Kucevičienė BNS teigė, jog pernai tinklas didžiausią dėmesį skyrė naujų parduotuvių atidarymui.
„Esminiai „Rimi“ plėtros prioritetai buvo didinti prekybos tinklo parduotuvių skaičių, jas atidarant sparčiai besiplečiančiuose didžiųjų šalies miestų priemiesčiuose bei gyventojų ir svečių gausiai lankomuose miestų centruose“ – BNS teigė R.Kucevičienė.
Anot jos, dėl koronaviruso krizės tinklas neturėjo keisti plėtros planų, nors kai kurių parduotuvių atidarymą teko perkelti.
„Kryptingai siekėme užsibrėžto tikslo – bent 100 parduotuvių tinklo iki 2023 metų pabaigos. 2020 metais atidarėme aštuonias naujas parduotuves. Vis tik dėl pandemijos ir karantino metu įvestų apribojimų, kurie lėmė ženkliai sumažėjusius pirkėjus srautus miestų centruose esančiose pėsčiųjų gatvėse, kelių express formato parduotuvių atidarymą perkėlėme į kitus metus“ – teigė R.Kucevičienė.
Anot jos, šiais metais tinklas planuoja atidaryti 12 parduotuvių.
Anot prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ generalinės direktorės Nijolės Kvietkauskaitės, „Iki“ tinklas pernai orientavosi į naujų potencialių parduotuvių sąrašo išplėtimą ir atnaujinimą.
„Turėjome 2 prioritetus – pirma, naujų potencialių parduotuvių sąrašo išplėtimas – po neįvykusio susijungimo su „Rimi“ šis sąrašas buvo stipriai nukentėjęs, ir antra, esamų parduotuvių atnaujinimas – šiais metais stipriai vijomės rinką atnaujindami savo parduotuves“, – BNS teigė N.Kvietkauskaitė.
Pasak jos, vis aršesnė tampa konkurencija tarp tinklų dėl patrauklių vietų parduotuvių plėtrai.
„Dirbame labai konkurencingoje ir prisotintoje rinkoje, todėl surasti patrauklių lokacijų parduotuvių plėtrai darosi vis sudėtingiau, konkurencija dėl tokių lokacijų taip pat yra labai intensyvi. Savivaldybių apribojimai, bendrųjų ir detaliųjų miestų planų tvirtinimai, pakeitimai yra labai ilgas ir sudėtingas procesas, tai irgi nepadeda greitai plėtrai, nors noriu pabrėžti, kad miestų architektai girdi verslo argumentus ir stengiasi surasti geriausius sprendimus miestams, gyventojams ir verslui“, – sakė N.Kvietkauskaitė.
Anot LNTPA prezidento M.Statulevičiaus, nesėkmingas „Iki“ ir „Rimi“ susijungimas pasiuntė atitinkamą signalą rinkai, todėl artimiausiu metu panašūs įvykiai neturėtų kartotis.
„Prieš kelis metus nepavykęs kelių didelių tinklų susijungimas panašu, kad pasiuntė atitinkamą signalą rinkai, todėl neprognozuotina, kad artimiausiu metu kažkas panašaus galėtų pasikartoti: tiek „Rimi“, tiek „Iki“ turi savarankiškas plėtros strategijas, „Maxima“ apie prisijungimus nekalba, nes nemato tam poreikio, o vadinamieji pigūs apsipirkimo tinklai yra per daug skirtingi, kad rastų sąlyčio taškų“, – sakė jis.
Elektroninė prekyba keis fizinių parduotuvių poreikį
Anot LNTPA prezidento M.Statulevičiaus, spartėjant elektroninei prekybai, fizinių parduotuvių poreikis gali keistis.
„Nesakau, kad jų reikės mažiau, bet jos bus kitokios. Tose parduotuvėse turėtų atsirasti daugiau ne maisto prekėms skirto ploto. Kalbu ne tik apie pačių parduotuvių asortimentą, bet ir šalia maisto parduotuvių prekybos centruose esančius nuomininkus. Jų plotai augs, o maisto dalis mažės. Čia liks esminės prekės ir bus skatinimas apsipirkimas nuotoliniu būdu“, – sakė jis.
Pasak M.Statulevičiaus, didmiesčiuose fizinių parduotuvių plėtra nebus pristabdyta, o plėtra regionuose priklausys nuo demografinės ir perkamosios galios situacijos.
„Bent didmiesčiuose fizinė parduotuvių plėtra artimiausiu metu nebus pristabdyta, nes ir vietų, ir potencialo plėtrai dar tikrai yra. Kol kas panašu, kad ir didesnių parduotuvių atsidarymo poreikis išlieka aktualus, nes žmonėms prekybos centrai vis dar tebėra ne tik maisto apsipirkimo, bet ir skirtingų potyrių vieta. Regionuose situaciją apspręs demografija ir perkamoji galia. Jeigu regionai tuštės, o žmonių juose mažės, tai išlaikyti parduotuvę vien tam, kad turėti ryškiai šviečiančią iškabą prie pagrindinio kelio, matyt bus neracionalu“, – sakė M.Statulevičius.
„Tų uždaromų parduotuvių kol kas nėra daug, bet šioje vietoje pokyčių gali būti, ypač mažesniuose miesteliuose. Tinklams tiesiog bus paprasčiau pasiūlyti prekių užsisakymo taškus bei rasti greitus logistikos sprendimus nei išlaikyti mažas apyvartas generuojančias parduotuves“, - sakė jis.
