Koronaviruso krizėje už skolinimąsi Lietuvai gali tekti mokėti brangiau

Lietuvai planuojant dėl koronaviruso krizės papildomai skolintis 5 mlrd. eurų, specialistai sako, kad tokią sumą gauti realu, bet gali tekti skolintis jau už teigiamas palūkanas ar daryti kitų kompromisų, rašo „Verslo žinios“. 
Eurai
Eurai / 123RF.com nuotr.

Ekspertai perspėja, kad Lietuva nebandytų skolintis rinkose tvyrant absoliučiam krachui.

„Reiktų palaukti, kol įtampa finansų rinkose bent kiek atslūgs. Kai rinkose visiškas chaosas, investuotojų galvose visai ne naujos šalių leidžiamos emisijos“, – sako finansų maklerio įmonės „Orion Securities“ vyresnysis finansų makleris Artiomas Baranovas.

BNS primena, kad Seimas antradienį nuo 904,6 mln. iki 5,4 mlrd. eurų padidino šių metų Vyriausybės grynojo skolinimosi limitą. Papildomos lėšos reikalingos kompensuoti mažėsiančias valstybės iždo pajamas ir sumažinti koronaviruso krizės įtaką Lietuvos ekonomikai.

Finansų ministras Vilius Šapoka per klausimo svarstymą Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė, kad Vyriausybė skolinsis ir Lietuvoje, ir tarptautinėse rinkose. Ministras taip pat pabrėžė, kad 5,4 mlrd. eurų suma dar nėra galutinė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilius Šapoka
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilius Šapoka

Pasak V.Šapokos, realesnės skolinosi sumos paaiškės vėliau, todėl Seimui dar gali tekti duoti papildomą leidimą didinti valstybės skolą.

V.Šapoka komiteto nariams taip pat pranešė, kad Lietuva jau pradėjo ieškoti, kur pasiskolintų.

Jis neprognozavo galimų paskolų gavimo sąlygų: „Kiek ir kokiomis sąlygomis tas skolinimasis bus, paaiškės tik atėjus į derybas, susisiekus su rinkos dalyviais“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis