Naujieji muitai taip pat taikomi Bosnijos ir Hercegovinos eksportui, bet tarptautinių gamintojai nuo jų atleidžiami.
Prištinai antradienį nepavyko prisijungti prie Interpolo, nes tokiai iniciatyvai pritarti neužteko valstybių narių balsų. Tai buvo smūgis Kosovo pastangoms užsitikrinti, kad jo valstybingumą pripažintų daugiau tarptautinės bendruomenės narių.
Kosovo užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad balsų pritrūko dėl Belgrado „agresyvaus“ lobizmo šioje tarptautinėje policijos organizacijoje.
Užsienio reikalų viceministras Enveras Hoxhajus socialiniame tinkle „Twitter“ pasmerkė Serbijos esą vykdomą „prieš Kosovą nukreiptą agresyvią kampaniją“. Ji pridūrė, kad be tarifų kėlimo „netrukus“ bus paskelbta ir kitų priemonių“.
Naujieji muitai veikiausiai paaštrins įtampą tarp abiejų kaimynių, nors Briuselis jas spaudžia išspręsti nesusitarimus, norint pasiekti pažangos derybose dėl jų narystės Europos Sąjungoje.
Kosovas, buvusi Serbijos provincija, oficialiai atsiskyrė 2008-aisiais po partizaninio karo, bet Belgradas jo nepriklausomybės niekada nepripažino.
Anksčiau trečiadienį Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius pareiškė, kad neatnaujins dvišalio dialogo, kol Priština atšauks 10 proc. muito tarifą, prieš dvi savaites įvestą serbiškai produkcijai.
Tokius muitus jau buvo sukritikavusi Europos Sąjunga.
Pasak Kosovo muitinės tarnybos, dėl šios priemonės Serbijos prekių importas sumažėjo perpus.
Serbija yra Kosovo didžiausia prekybos partnerė Balkanų regione – jos eksportuojamų prekių vertė kasmet viršija 400 mln. eurų.
Anot Prištinos, Kosovą pripažįsta apie 115 šalių, tačiau dėl Serbijos sąjungininkių Rusijos ir Kinijos veto jam neleidžiama prisijungti prie Jungtinių Tautų.
