ECB nuo kovo mėnesio pradės vertybinių popierių pirkimą antrinėje rinkoje, kuriam išleis po 60 mlrd. eurų per mėnesį. Ši programa bus tęsiama tol, kol infliacijos rodikliai stabiliai pagerės, arba iki 2016 metų rugsėjo mėnesio, pareiškė ECB vadovas.
Perkamo turto kiekiai bus pagrįsti atskirų valstybių narių įnašais į ECB kapitalą, pasibaigus euro zonos centrinio banko sausio mėnesio posėdžiui surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė Mario Draghi. Bendra turto pirkimo suma viršys 1,1 trln. eurų.
Pasak ECB vadovo, perkami bus ir viešojo, ir privačiojo sektoriaus vertybiniai popieriai. Taip pat bus perkami ir Europos institucijų, kurios turi investicinio lygmens kredito reitingus, vertybiniai popieriai. Perkamų obligacijų trukmė gali sudaryti nuo 2 iki 30 metų.
Euro zonos šalims, kurių atžvilgiu galioja ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) reformų programos, kaip antai, Graikijai, gali būti taikomi papildomi kriterijai. Be to, Graikijos kredito reitingas yra prastesnio nei investicinis lygmens.
Įgyvendindamas kiekybinio skatinimo programą, ECB stengsis užtikrinti atitiktį rinkos kainodarai, pareiškė M.Draghi.
Kiekybinio skatinimo programa bus įgyvendinama decentralizuotai, tačiau ECB koordinuos turto pirkimą.
„Pinigų ir kreditavimo politikos vienybės principas tebegalioja. Tačiau ar norime atsisakyti visiško rizikos pasidalijimo principo? Žinoma, kad ne“, – pareiškė ECB vadovas.
Pagal nustatytas sąlygas gali būti perkama ne daugiau kaip 33 proc. vieno emitento vertybinių popierių ir ne daugiau kaip 25 proc. vienos vertybinių popierių emisijos.
Pasak M.Draghio, 25 proc. riba, taikoma vienai emisijai, bus užtikrinta, kad „ECB neįgytų mažumos blokuojančio akcijų paketo (...), bus taikomas vienodų sąlygų principas.“
ECB vadovo teigimu, naujoji programa papildys anksčiau paskelbtas – turtu užtikrintų vertybinių popierių (ABS) pirkimo ir tikslinio ilgalaikio finansavimo (TLTRO) – programas, kurios bus įgyvendinamos bent dvejus metus ir padarys didelį poveikį euro zonos centrinio banko balansui.
Palūkanų normos nepakeitė
ECB ketvirtadienį nepakeitė pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, kuri, kaip ir anksčiau, sudaro vos 0,05 procento.
Taip pat nepakeistos ir dvi kitos normos: palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, kaip ir anksčiau, sudaro minus 0,2 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, tebesudaro 0,3 procento.
ECB taip pat pranešė, kad apie papildomas priemones bus paskelbta ECB vadovo Mario‘aus Draghio spaudos konferencijoje, kuri prasidės vėliau ketvirtadienį.
Visos trys ECB palūkanų normos po 10 bazinių punktų buvo sumažintos rugsėjį.
Skatinimas buvo prognozuotas
Įvairūs šaltiniai žiniasklaidai dar iki šios dienos ECB sprendimo pasakojo apie ECB rengiamą programą, pagal kurią būtų perkamos euro zonos vyriausybių obligacijos už 50 mlrd. eurų per mėnesį. Kalbama, kad programa bus įgyvendinama vienu metus ir galės būti pratęsta.
Jeigu obligacijų pirkimo per mėnesį apimtis iki 2016 metų pabaigos nesikeis, ECB išleis 1,1 trln. eurų.
Tuo tarpu agentūros „Bloomberg“ apklausti 93 ekonomistai prognozuoja, kad kiekybinio skatinimo apimtis turėtų sudaryti vidutiniškai maždaug 550 mlrd. eurų.
ECB pernai jau pradėjo pirkti iš Europos bankų turtu užtikrintus vertybinius popierius.
