Ketvirtadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atvyko į Briuselį, kur prasideda ES Vadovų Tarybos (EVT) derybos dėl ateinančios 2021–2027 metų ES biudžeto perspektyvos.
BNS rašo, kad prie apskritojo stalo vadovai susės apie 16 val. Lietuvos laiku. Prieš tai G.Nausėda Briuselyje dar susitiks su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, Baltijos ir Šiaurės šalių vadovais, pranešė diplomatiniai šaltiniai.
Be lėšų žemės ūkiui G.Nausėda derybose akcentuos dar tris sritis – vadinamąją sanglaudos paramą, kuri skirta mažinti skurdesnių regionų atsilikimą, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir Karaliaučiaus tranzito schemos finansavimą.
Susitikimo pabaiga sunkiai prognozuojama. Diplomatų teigimu, Lietuvos prezidentas su delegacija viešbutį Briuselyje užsisakė dviem naktims, iki šeštadienio.
Nors EVT pirmininkas Charles’is Michelis grasino užrakinti kabinetą ir neišleisti ES vadovų tol, kol nebus pasiektas susitarimas dėl biudžeto, didelių vilčių, kad šiandien pavyks susitarti nededa nei diplomatai, nei ekspertai.
Prognozuojama, kad greičiausiai prireiks antrojo ES viršūnių susitikimo kovo mėnesį.
Turtingos šalys nenori mokėti daugiau
Lietuvos atstovai į derybas vyksta nusiteikę ryžtingai. Pagrindinis kovos objektas – ketvirtadaliu mažėjanti ES parama kai kurioms Centrinės ir Rytų Europos šalims, nes iš ES pasitraukus Didžiajai Britanijai bendras ES biudžeto katilas susitraukė 60 mlrd. eurų.
Ketvirtadienį derybos suksis tiek apie pajamas į bendrą biudžetą, tiek apie išlaidas. Turtingosios ES šalys, pagrindinės ES biudžeto donorės – Vokietija, Nyderlandai, Austrija, Danija nenori mokėti daugiau.
C.Michelis praėjusią savaitę pasiūlė, kad būsimas ES biudžetas siektų apie 1,074 proc. visų 27-ių ES valstybių bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tiesa, didžiosios šalys narės ginčijasi, kad užtektų ir 1 proc., o mažosios šalys, tame tarpe ir Lietuva, palaiko 1,11 proc. kartelę nuo visų ES valstybių BVP.
Lietuvai siūlo paramą rėžti 24 proc.
Tuo tarpu kalbant išlaidas Lietuvos didžiausias interesas – Sanglaudos fondai, kuriuos Lietuvai norima nurėžti drastiškai. Iki praėjusios savaitės pasiūlymas, kiek Lietuva galėtų gauti ES paramos, tik prastėjo.
Pirmąjį apčiuopiamą variantą, kaip galėtų atrodyti būsimos paramos dalis Lietuvai 2018 metais pristačiusi Europos Komisija (EK) Lietuvai tenkančių Sanglaudos fondų dalį siūlė sumažinti 24 proc. Praėjusių metų antrąjį pusmetį ES Tarybai pirmininkavusi Suomija pateikė dar prastesnį pasiūlymą – minus 27 proc.
Finansų ministras Vilius Šapoka yra pareiškęs, kad taip ženkliai sumažinus ES paramą Lietuva baiminasi „šoko terapijos“.
Visgi C.Michelis praėjusią savaitę pasiūlė variantą, kuris įpūtė šiek tiek optimizmo išsikovoti daugiau pinigų, nes apie blogiausią variantą nebekalbama – grįžtama prie pirminio EK pasiūlymo Sanglaudos fondų dalį Lietuvai sumažinti 24 proc.
Tiesa, gera žinia, kad C.Michelis išgirdo Lietuvos ir Latvijos, susiduriančių su didele emigracija, išsakytą nerimą dėl gyventojų mažėjimo. Valstybėms, kurios prarado daug gyventojų, jis siūlo skirti papildomą paramą.
BNS skaičiavimu, pritaikius nustatytą formulę Lietuvai ši parama siektų apie 180 mln. eurų. Tiesa, Lietuva norėtų gauti daugiau.
Protestuos žemdirbiai
Be Sanglaudos fondų G.Nausėda Briuselyje derėsis ir dėl dar trijų sričių – didesnių tiesioginių išmokų žemdirbiams, siekiant greičiau priartėti prie ES vidurkio, bei lėšų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui ir Karaliaučiaus tranzito schemai pagal kurią 400 tūkst. Rusijos piliečių kasmet kerta Lietuvą pagal supaprastintą tvarką.
Pasipiktinę dėl nelygybės, kad gauna kur kas mažiau tiesioginių išmokų negu ūkininkai Vokietijoje ar Prancūzijoje, Lietuvos žemdirbiai ketvirtadienį renkasi į protestą Briuselyje.
BNS rašo, kad Lietuvos žemės ūkio tarybos organizuojamoje akcijoje Briuselyje turėtų dalyvauti apie 300 ūkininkų: iš jų 180 iš Lietuvos, dar prisijungs ūkininkų iš Latvijos ir Estijos, keletas vokiečių, prancūzų, austrų atstovų. Protestuojančius ūkininkus aplankys ir G.Nausėda.
Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams Lietuvai siūloma skirti 490 mln. eurų, Karaliaučiaus tranzito schemai – 139 mln. eurų, tačiau Lietuva prašo 215 mln. eurų.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys taip pat tikisi užsitikrinti finansavimą „Rail Baltica“ geležinkelio projekto ir elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa projektams.
