Kreditavimo augimo tempas euro zonos privačiam sektoriui, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, rugpjūtį pasiekė 3,4 proc. Augimas buvo 0,1 proc. spartesnis nei liepos mėnesį.
Skolinimo tempo augimas namų ūkiams lyginamuoju laikotarpiu padidėjo 0,1 procentinio punkto ir pasiekė 3,1 proc., o kreditavimas įmonėms per metus paaugo 4,2 proc. bei buvo 0,2 proc. didesnis nei liepą.
Kreditavimas euro zonoje didina apsukas tuo metu, kai ECB ruošiasi paskutiniams kiekybinio skatinimo programos užbaigimo žingsniams.
ECB kreditavimo rodiklius stebi itin atidžiai, ypač po to, kai vasarą buvo paskelbta apie planus iki metų pabaigos užbaigti obligacijų supirkimo programą.
Siekdamas atgaivinti po finansų krizės sunkiai atsigavusį ūkį bei apsaugoti euro zoną nuo defliacijos pavojaus, ECB prieš kelis metus nustatė rekordiškai žemas palūkanų normas ir pradėjo kiekybinį skatinimą.
Šiomis pinigų politikos priemonėmis siekiama į euro zonos finansinę sistemą ir realią ekonomiką pumpuoti pinigus, kurie padėtų skatinti investicijas, darbuotojų samdymą ir vartotojų išlaidavimą.
Šiuo metu ECB per mėnesį nusiperka valstybių ir korporacijų obligacijų už 30 mlrd. eurų, bet programos apimtys nuo spalio sumažės iki 15 mlrd. eurų, o nulį pasieks metų pabaigoje.
Tačiau tuo pat metu banko prezidentas Mario Draghi Europos Parlamento (EP) įstatymų leidėjams praėjusią savaitę akcentavo, kad kiekybinio skatinimo programos užbaigimas nereiškia, jog pinigų politika nebebus skatinamojo pobūdžio.
ECB toliau darys įtaką euro zonos skolinimo sąlygoms per kiekybinio skatinimo programos metu nupirktas obligacijas, kurių vertė sudaro beveik 2,5 trln. eurų. Frankfurte įsikūrusi institucija planuoja atgal į euro zonos ekonomiką investuoti pajamas iš šių vertybinių popierių.
Be to, ECB žada bazines palūkanas rekordiškai žemame lygyje laikyti bent iki antrosios 2019 metų pusės.
