Pernai vasarą vokiečių bendrovė „Euler Hermes“, teikianti prekinių kreditų draudimo paslaugas, Lietuvai suteikė žemiausią D reitingą ir taip tarsi įstūmė verslininkus į užburtą ratą. Mat bankai dėl esą padidintos rinkos rizikos gerokai pristabdė kreditų dalybas, o verslininkai tvirtina, kad labiausiai klimpsta dėl to, jog neturi iš ko pasiskolinti apyvartinių lėšų. Negana to, Lietuvai nustačius žemiausią rizikos reitingą, prekybos partneriai panaikino mūsų šalies įmonių kredito limitus ir pradėjo iš jų reikalauti atsiskaityti iš anksto. Kredito limitas yra didžiausias apdraustas konkretaus pirkėjo įskolos dydis, padedantis pardavėjui išvengti nuostolių dėl pirkėjo nemokumo. Limito dydį nustato draudikas. Įskolos yra draudžiamos tik tų pirkėjų, kuriems yra suteikti kredito limitai.
Įstatymas nustato, kad valstybė pagal nustatytus limitus prisiims dalinę riziką, garantuodama draudikams gautinas sumas už prekių eksportą į tas šalis, kur draudikai yra sumažinę draudimo limitus ir kur dėl to yra ribojamas potencialus eksporto mastas. Šiuo metu nustatytas 100 mln. litų limitas.
Pernai liepą Seimas priėmė Valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo įstatymą, jį metų pabaigoje palaimino Europos Komisija (EK). Šis įstatymas nustato, kad valstybė pagal nustatytus limitus prisiims dalinę riziką, garantuodama draudikams gautinas sumas už prekių eksportą į tas šalis, kur draudikai yra sumažinę draudimo limitus ir kur dėl to yra ribojamas potencialus eksporto mastas. Šiuo metu nustatytas 100 mln. litų limitas.
Dabar UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) turėtų sudaryti sutartis su Lietuvoje veikiančiomis prekinio kredito draudimo įmonėmis. Numatyta, kad bendrovei INVEGA tenkanti dalis neturėtų viršyti 50 proc. visos draudimo apsaugos. Tuo tarpu eksportuotojai turės prisiimti ne mažiau kaip 20 proc. pagrindinės rizikos.
Privatūs draudikai kratosi garantijų
Kaip LŽ aiškino bendrovės INVEGA generalinio direktoriaus pavaduotojas Audrius Zabotka, minėta garantijų teikimo schema leis įmonėms, kurioms buvo sumažinti kreditų draudimo limitai, išlaikyti tuos pačius limitus. Tai reiškia, kad privatiems draudikams sumažinus įmonės draudimo limitą, pavyzdžiui, nuo 100 tūkst. iki 50 tūkst. piniginių vienetų, valstybė galės padėti išlaikyti ankstesnį, pirminį limitą. Jo teigimu, valstybė prisiims lygiai tiek pat rizikos, kiek ir privatus prekinių kreditų draudikas.
„Valstybė apsaugoti gali ne daugiau kaip 50 proc. limito, o kitą dalį prisiima privatus draudikas. Kitaip tariant, įmonės kredito limitui sumažėjus nuo 100 iki 40 proc., valstybė atkurs tik iki 80 procentų. Privatiems draudikams visiškai atšaukus įmonės kredito limitą, valstybės įsikišimas faktiškai negalimas, nes bus per daug rizikinga“, – aiškino jis. A.Zabotka pabrėžė, kad minėta schema veiks tik dalyvaujant ir privačiam draudikui.
Tiesa, A.Zabotka kol kas negalėjo atsakyti, kada bus pasirašytos sutartys su privačiais kreditų draudikais, mat jie esą kreditų limitus mažino ne be pagrindo. „Draudimo mokestis skaičiuojamas nuo apyvartos, kreditų limitų, todėl, jų nuomone, valstybės įsikišimas dar padidina jiems, kaip privatiems draudikams, riziką“, – pasakojo A.Zabotka.
Prekinių kreditų draudimas, pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinio direktoriaus Dano Arlausko, yra didelė ir reikalinga pagalba verslininkams. Jis įsitikinęs, kad šiuo metu eksporto klausimas yra svarbiausias, nes susijęs su einamosios sąskaitos deficitu, kai importas pagal piniginius srautus neadekvačiai viršija eksportą
Garantuos ir užsienio bankams
Dar viena gera žinia verslininkams – galimybė skolintis iš užsienio bankų su valstybės teikiamomis garantijomis. Anksčiau verslininkai galėjo tikėtis garantijų skolindamiesi tik iš Lietuvoje veikiančių bankų.
Ateityje Vyriausybė žada dar padidinti bendrą jos garantijų sumą įmonei ar grupei iki 20 mln. litų, o bendra garantuotų paskolų suma įmonei ar grupei negalės būti didesnė kaip 25 mln. litų. Dabar šie rodikliai yra atitinkamai 5 mln. ir 20 mln. litų.
D.Arlauskas įsitikinęs, kad atsiradus galimybei su valstybės garantija skolintis iš užsienio bankų, paaiškės, ar tik mūsų bankai taip nenoriai skolina verslui.
„Labai sveikintina, kad valdžia priėmė sprendimą dėl galimybės mūsų verslininkams pasinaudoti ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių bankine infrastruktūra. Be to, šiuo metu siekiame, kad pradedančioms įmonėms teiktų mikrokreditus iš ES socialinio fondo“, – LŽ dėstė jis.
Tačiau D.Arlauskas pažymi, kad nors INVEGA turi neblogą įdirbį ir jos teikiamos garantijos verslui yra labai svarbios, bet, verslininkų tvirtinimu, ji per daug apsidraudžia.
Tačiau D.Arlauskas pažymi, kad nors INVEGA turi neblogą įdirbį ir jos teikiamos garantijos verslui yra labai svarbios, bet, verslininkų tvirtinimu, ji per daug apsidraudžia. Jo teigimu, bendrovės INVEGA gyrimasis, kad ji praktiškai nesuteikia vadinamųjų blogų garantijų, esą visi, kuriems buvo suteiktos garantijos, sėkmingai verslauja, yra ir gerai, ir blogai.
„Man atrodo, kad Vyriausybei padidinus rizikos procentus iš to naudos būtų daugiau. Šiais laikais įvertinti garantijų rizikos laipsnį yra sudėtinga, ir kai užtikrinamas šimtaprocentinis rizikos nebuvimas, nėra gerai. Užsienyje rizikos laipsnis yra gerokai didesnis nei pas mus“, – konstatavo LVDK generalinis direktorius. D.Arlauskas pabrėžė, kad norint atverti galimybes verslo plėtrai būtina rizikuoti.
Bendrovės INVEGA duomenimis, didžioji visų jos garantijų dalis per 2009 metų 10 mėnesių atiteko labai mažoms ir mažoms įmonėms – atitinkamai 38 ir 39 procentai. O iš viso šiuo metu jos portfelyje yra 1394 galiojančios garantijos, kurių bendra suma lygi 332,2 mln. litų.
Neskolinantys bankai nubausti
Tačiau net ir su valstybės garantija bankai vangiai skolina verslui, motyvuodami per didele nestabilios rinkos rizika. Nors valstybė su finansavimo tarpininkais, t. y. šalies komerciniais bankais, yra pasirašiusi sutartis dėl šimtų milijonų litų, tačiau jie nepasiekia verslininkų. Mat šie esą neturi pakankamai garantijų, kad sugebės tas paskolas atiduoti. Du Ekonomikos skatinimo plano kreditavimo instrumentų finansiniai tarpininkai buvo net nubausti už neišskolintus mažuosius kreditus smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms per nurodytą terminą.
Šiaulių bankui skirta beveik 50 tūkst. litų, Ūkio bankui – beveik 84 tūkst. litų bauda. Šie pinigai bus esą panaudoti per bendrovę INVEGA teikiamoms valstybės garantijoms, o neišskolintas lėšas bankai turės išskolinti. Savomis lėšomis prie verslo finansavimo priemonės Ūkio bankas prisideda 25 proc., Šiaulių bankas – 20 procentų.
A.Zabotka pažymėjo, kad tiek bankai pristabdė skolinimą dėl nestabilios rinkos, tiek verslininkai dėl neapibrėžtos ekonomikos perdėlioja savo planus ir nepuola skolintis.
„Aišku, triukšmas kilo iš tų, kurie bandė skolintis, bet bankai jiems nesuteikė kreditų“, – konstatavo jis.
A.Zabotkos nuomone, dėl to, kad bankai yra baudžiami, verslininkams padėtis nepagerės. Mat tuomet bankai esą nebenorės toliau dalyvauti skolinant lėšas su valstybės parama.
„Svarbu yra tai, kad bankai negavo tų lėšų – tos lėšos buvo paskolintos ir jas bankai turės grąžinti. Vadinasi, bankai turi vertinti skolinimo riziką, tad kai jau reikia vertinti ir skolinti, ta rizika pasirodo per didelė“, – dėstė A.Zabotka.
