Praėjusį pirmadienį paskelbus, kad COVID-19 testai tampa mokami, išliko viena galimybė juos atlikti nesumokėjus nė cento.
Užsiregistravus internetu 1808.lt arba paskambinus karštąja COVID-19 linija (1808) ir pasirinkus testus keliaujantiems į užsienį, PGR testą galima atlikti nemokamai. Jei šio testo rezultatas yra neigiamas, gyventojui bus išduotas ES skaitmeninis COVID pažymėjimas, kuris leistų keliauti po ES šalis.
Nuo 2021 m. liepos 1 d. ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas galioja visose Europos Sąjungos šalyse, taip pat Lichtenšteine, Šveicarijoje, Islandijoje ir Norvegijoje.
Šis pažymėjimas Lietuvoje gali būti naudojamas iš esmės taip pat kaip galimybių pasas. Tad paskelbus, jog COVID-19 tyrimų valstybė nekompensuos, kilo abejonių, ar pinigus skaičiuojantys, tačiau skiepytis nenorintys tautiečiai nepradės virtualiai „keliauti“ – nemokamai atlikę PGR tyrimą, išsiimti minėtą ES pažymėjimą, naudoti jį Lietuvoje kaip galimybių pasą ir taip sutaupyti dešimtis eurų.
PGR testas įprastam galimybių pasui gauti ir jam pratęsti kainuoja nuo keliasdešimt eurų.
Pavyzdžiui, Vilniaus Antakalnio poliklinikos tinklalapyje nurodoma, kad čia atliekamo PGR testo kaina – 42,28 Eur. Tiesa, tai – bene mažiausia kaina sostinėje. Privačių šalies klinikų tinkluose jo kaina dar didesnė: didieji šalies privačios medicinos tinklai „Antėja“ ir „Endemik“ už tyrimą prašo 79 eurų, „InMedica“ jį atliks už 75 eurus. Panašios kainos vyrauja ir kitose, mažesnėse šalies klinikose.
Turint neigiamą mokamą PGR tyrimo rezultatą galimybių pasas galioja 48 val. nuo ėminio paėmimo momento. Tuo tarpu ES skaitmeninio COVID pažymėjimo atveju, jis galios 72 valandas gavus neigiamą PGR tyrimo rezultatą arba 48 valandas gavus neigiamą greitojo antigeno testo rezultatą, skaičiuojant nuo ėminio paėmimo.
Dar daugiau – SAM atstovų teigimu, PGR tyrimai ES pažymėjimui gauti išliks nemokami. Dėl tokių sąlygų Lietuva, kaip ir kitos bloko šalys, yra įsipareigojusi ES.
„Yra įsipareigojimai Europos Sąjungos mastu dėl tam tikrų dalykų, kad kelionėms tarp valstybių testai galiotų. Kelionėms tie testai išliktų nemokami, kaip ir yra numatyta susitarimuose tarp visų ES šalių narių“, – rugpjūčio pradžioje 15min studijoje kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Landos nemato
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tvirtina, kad landos apeiti taisykles nebus.
„Neigiamo tyrimo rezultato pagrindu išduotas ES skaitmeninis COVID-19 pažymėjimas gali būti naudojamas tik kelionėms į užsienį. Kontaktinėms veikloms šalies viduje jis negalioja“, – rašoma15min atsiųstame SAM atsakyme.
Iš viso yra trijų rūšių ES skaitmeniniai COVID-19 pažymėjimai: skiepijimo, persirgtos ligos ir jau minėtų PGR tyrimo rezultatų.
Pasiskiepijus arba persirgus, tokį pažymėjimą galima naudoti identiškai galimybių pasui. Iš esmės skiriasi tik jų reglamentacija – ES skaitmeniniai COVID pažymėjimai yra griežčiau reglamentuojami, todėl SAM rekomenduoja Lietuvoje naudoti galimybių pasą. Tiesa, gyventojai, jeigu tik nori, gali turėti ir naudoti abi šias priemones pakaitomis.
Kitaip yra su neigiamo PGR testo rezultato pagalba gautu ES skaitmeniniu COVID pažymėjimu – kontaktinės veiklos Lietuvoje su juo negalioja.
Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad skenuojant tokį pažymėjimą nurodoma, kurį iš trijų ES skaitmeninio COVID pažymėjimo gavimo faktų jis patvirtina. Tad jei bus nustatyta, kad pažymėjimą turintis žmogus vakcinuotas ar persirgo COVID-19, pažymėjimas galios kaip galimybių pasas. Jeigu šis pažymėjimas gautas per PGR tyrimą – kontaktinėms veikloms jis negalios.
„Tikrinantis asmuo taip pat pamato šią informaciją tikrinimo programėlėje, kai nuskenuoja QR kodą“, – 15min paaiškino SAM atstovas Julijanas Gališanskis.
Vis dėlto ministerijos specialistas pažymi, kad kelią vykdyti kontaktines veiklas su tokiu pasu turi užkirsti asmuo, tikrinantis ES skaitmeninį COVID-19 pažymėjimą – sistema pasą atpažins kaip tinkamą, tačiau kartu ekrane bus pateiktas ir jo įgijimo būdas. Tad pažymėjimą skenuojantis darbuotojas, nepaisant paso legitimumo, turėtų atkreipti dėmesį ir į šią informaciją.
„Verslo atstovai buvo informuoti apie šią tvarką, apie tai buvo kalbėta per susitikimus su verslo organizacijomis“, – sakė J.Gališanskis.
Verslas tokia tvarka stebisi
Ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė praeitą savaitę kalbėjo kitaip. 15min studijoje paklausta, ar baruose ir kavinėse galima pateikti europinį pasą, ji atsakė: „Tikrai galima. Įstaigose, kurios veikia su galimybių pasu, analogiškai veikia ir europinis pažymėjimas.“
Antradienį Ekonomikos ir inovacijų ministerija komentuoti šį klausimą atsisakė ir nukreipė į Sveikatos apsaugos ministeriją.
15min kalbinti verslo atstovai sako, kad informacija apie tai jų nepasiekė, be to, tokia tvarka pernelyg apsunkina jų darbą.
„Mūsų kontrolieriai pažiūri, ar pasas galiojantis, ar ne. Jeigu kelia įtarimą, prašoma identifikacinės kortelės. Tai viskas, ką mes darome. Daugiau mes sau nei galime leisti, nei turime kompetencijų. Jeigu kas nori apgaudinėti save ar kitus, turėtų aiškintis su policija, o ne su mumis“, – 15min sakė kino teatrų „Forum Cinemas“ vadovas Gintaras Plytninkas.
Jis teigė, kad visas SAM nutartis apie naują tvarką tenka skaityti bent keletą kartų ir konsultuotis su teisininkais. „Neaiškių sprendimų ir punktų yra daug. Praktikoje nė vienas sprendimas nėra lengvas“, – teigė pašnekovas.
Vis dėlto G.Plytninkas pridūrė, kad per šį savaitgalį penkiuose „Forum Cinemas“ kino teatruose pasitaikė vos keletas atvejų, kai tikrintojams buvo pateiktas ne galimybių pasas, todėl didelės problemos dėl piktnaudžiavimo pašnekovas nemato.
„Absoliuti dauguma yra galimybių paso turėtojai. Problemos nėra, nebent problemų kėlėjai pajustų, kad taip gali daryti, ir radikalizuotųsi. Bet to mes dar nepajutome“, – teigė kino teatrų „Forum Cinemas“ vadovas.
Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė 15min teigė iki antradienio apie tokį reikalavimą taip pat negirdėjusi, be to, tai išgirdusi iš žurnalistų.
„Atsakymo neturiu. Jeigu galimybių pasas yra skirtas vidiniam naudojimui, jis turėtų skirtis pagal savo funkcijas. Užsienietį, aišku, kad su „žaliu“ pasu įleisi ir į viešbutį, ir į restoraną, todėl man labai keista“, – trumpai pakomentavo vadovė.
Renginių industrijos asociacijos valdybos narys, bendrovės „Elitaz grupė“ atstovas Gediminas Jaunius 15min taip pat teigė negirdėjęs, kad pagal PGR tyrimą gautą ES skaitmeninį COVID-19 pažymėjimą turinčių lankytojų nereikėtų leisti vykdyti kontaktinių veiklų.
„Mano nuomone, mes galimybių pasu turime siekti ne teises suvaržyti ar kažkam atkeršyti, jei kas nors mąsto kitaip nei likusi visuomenės dalis, bet iš esmės užtikrinti saugumą“, – teigė pašnekovas.
Jis pridūrė, kad nėra tiksliai susipažinęs su technine argumentacija, kodėl vienos rūšies pažymėjimais galėtų netikti. G.Jaunius pabrėžė, kad jeigu vienintelis argumentas būtų tai, kad pažymėjimas gautas atliekant nemokamą tyrimą, tokią situaciją jis laikytų absurdiška.
„Kiek dariau renginių vasarą, buvo visokių atvejų, buvo ir su europiniais pasais, bet dauguma vis tiek turėjo galimybių pasą. Dauguma išsiima lietuvišką, nes tai yra paprasčiau. Europinis pasas buvo naudojamas – tiksliai nepasakysiu kiek, bet, spėjant iš akies, būtų apie 10 proc.", – teigė jis.
