2009–2011 metais į Lietuvos ekonomiką ketinama įlieti 5 mlrd. Lt. Iki šios dienos rinkos injekcijos dydis siekia apie 2,5 mlrd. Lt. Ūkio ministerijos duomenimis, šio plano siūlomomis priemonėmis jau pasinaudojo per 2000 įmonių ir buvo išsaugota 30 tūkst. darbo vietų.
D.Kreivys tikisi, kad iki ateinančių metų pabaigos šis skaičius sieks 100 tūkst. darbo vietų.
15min.lt primena, kad 2009 m. sausį–rugsėjį šalies teritorinėse darbo biržose įregistruota 282,2 tūkst. bedarbių – dvigubai daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2008-aisiais.
Kreivys: Lietuva apdairesnė nei Vakarų Europa
ESP yra Vyriausybės patvirtintas priemonių paketas, kuriuo siekiama padėti įmonėms išsaugoti verslą ir darbo vietas, spartinant ES lėšų naudojimą, skatinant eksportą, pritraukiant investicijų, gerinant verslo aplinką bei didinant galimybes verslui skolintis.
ESP priemonėmis taip pat siekiama sutaupyti valstybės energetines išlaidas ir mažinti energetinę priklausomybę, spartinant viešųjų pastatų renovaciją.
„Jei paimtume Prancūziją, Vokietiją, lėšos buvo įdėtos į vartojimą, automobilių keitimo schemas. Tai tas pats, kaip pinigus įmeti į laužą ir padegi. Tada pinigų reikia mesti nuolat. Tuo tarpu mes, investavę į įmones, pakeliame tų įmonių konkurencingumą, leidžiame išlaikyti darbuotojus. Nors procesas yra ilgesnis, jis daug stipresnis“, – Lietuvos pranašumą prieš taip pat ekonomikos atsigavimą skatinančias Vakarų Europos šalis pabrėžė D.Kreivys.
Netenkina daugiabučių renovacija
Pasak jo, ESP rezultatą galima pamatyti lyginant mūsų ir latvių ekonomiką. Abiejų valstybių BVP antrąjį šių metų ketvirtį buvo smukęs 19 proc., bet Lietuvos ekonomika kitą ketvirtį jau ėmė augti, o latvių taip ir liko dugne.
Ministro teigimu, vienintelis dalykas, kas jo netenkina ESP, – daugiabučių renovavimas, nes bankai nėra linkę lengvai dalyti paskolų ir prašo didelių garantijų. D.Kreivys teisinosi, kad gyvenamųjų namų renovaciją ir apšiltinimą koordinuoja Aplinkos ministerija, o lėšos, skiriamos šiai programai, vėluoja dėl biurokratijos Europos investicijų banke.
